Saliamonas Banaitis

Tyrinėjo LGHD narės © Ramunė Junkienė, genealoginę schemą maketavo ir puslapį parengė © Audronė Musteikienė.
© Visos teisės saugomos. Bet koks šios medžiagos platinimas be raštiško autorių sutikimo ir LGHD leidimo yra draudžiamas.

Nepriklausomybės akto signataras, spaustuvininkas, visuomenės veikėjas, lietuvybės puoselėtojas, ūkininkas ir verslininkas.

      Gimė 1866 m. liepos 12 d. Vaitiekupių kaime (dabar Šakių r.), ūkininkų šeimoje. Baigęs Sintautų pradžios mokyklą, 1880 m. įstojo į Marijampolės gimnaziją. Joje subūrė lietuvių bendraminčių grupelę. Tačiau mirus vyriausiajam broliui, turėjo nutraukti mokslus ir grįžti ūkininkauti į Vaitiekupius. S.Banaitis bendravo su V.Kudirka, spaustuvininku ir leidėju M. Jankumi, priklausė jo vadovaujamai „Birutės“ draugijai, rūpinosi uždraustų lietuviškų leidinių gabenimu ir platinimu.

banaitis

      Baigęs komercijos kursus Peterburge, 1902 m. grįžo į Lietuvą. 1904 m. iš gimtinės persikėlė į Kauną, dirbo kooperatyve „Nemunas“. 1905 m. įsteigė spaustuvę Kaune, kurioje, panaikinus spaudos draudimą, spausdinti periodiniai leidiniai ir knygos lietuviškais rašmenimis. S.Banaitis leido laikraštį „Lietuvos balsas“, jo rūpesčiu pradėjo veikti ekonominė Savitarpio kredito draugija. 1905 m. gruodžio 4-5 d. S.Banaitis dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime. Kartu su J.Basanavičiumi ir kitais tautiečiais įkūrė Draugiją lietuvių kalbos teisėms Lietuvos bažnyčiose ginti.

      Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, S.Banaitis talkino steigiant Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti skyrių Kaune, buvo vienas iš jo vadovų. Jo ir bendraminčių pastangomis pradėjo veikti „Saulės“ gimnazija ir dvylika pradinių mokyklų. S.Banaitis buvo vienas iš buhalterijos kursų, išlaikomų jo šeimos lėšomis, steigėjų, pats dėstė kursų lankytojams. 1915 m. parengė Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės konfederacijos atsišaukimą, o 1916 m. pradžioje - Kunigaikštystės konstitucijos projektą, kuris buvo platinamas Lietuvoje. S.Banaitis talkino rengiant 1917 m. rugsėjo 18—22 d. Vilniuje vykusią Lietuvių konferenciją, kurioje buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą. 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais Tarybos nariais pasirašė nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktą.

      1918 m. buvo vienas iš Lietuvos prekybos ir pramonės banko steigėjų, jo valdybos narys. Nepriklausomybės kovų metais šis bankas lėšomis rėmė kuriamą Lietuvos kariuomenę. Gimtinėje S.Banaitis sutelkė 120 savanorių būrį, kuris įsiliejo į Lietuvos kariuomenę. 1919 m. signataras buvo Šakių apskrities viršininkas. Tuomet darbą pradėjo šios apskrities ir jos valsčių administracija, policija. Jis buvo vienas iš tais pačiais metais įkurtos Žemdirbių sąjungos steigėjų ir vadovų. Sąjunga rūpinosi žemdirbių ekonominės padėties gerinimu, Lietuvos ūkio kultūros kėlimu. 1919 - 1923 m. S.Banaitis leido ir redagavo sąjungos laikraštį „Žemdirbių balsas“.

      1920 m. signataras grįžo į Kauną. Prisidėjo kuriant Lietuvos garlaivių bendrovę. S.Banaičio pastangomis buvo atidaryta Kauno užmiesčio autobusų stotis, kurios viršininku jis tarnavo iki pat mirties 1933 m. gegužės 4 d. Palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse.

Signataro Saliamono Banaičio, jo tėvų ir senelių kilmė tyrinėta remiantis Lietuvos valstybės istorijos archyve (LVIA) saugomomis XIX a. Sintautų, Slavikų ir Vladislavovo (dabar Kudirkos Naumiesčio) Romos katalikų bažnyčių (RKB) metrikinėmis knygomis bei interneto svetainėje www.familysearch.org pasiekiamais Šilėnų evangelikų liuteronų bažnyčios (ELB) įrašais. Tyrinėjant taip pat epizodiškai prisiliesta prie Sudargo, Kaimelio (Kidulių), Ilguvos RKB metrikinių knygų įrašų, XVIII a. inventorinių bylų. Dalis Užnemunės bažnyčių knygų neišliko, - sunaikintos karų ir okupacijos metų, todėl LVIA saugomos ne visos to laikmečio aukščiau paminėtų bažnyčių knygos. Taip pat dalis knygų yra blogos fizinės būklės ir skaitytojams neišduodamos. Tad tyrinėjimams apie signataro kilmę pasitelkti ir kiti nearchyviniai šaltiniai.

Pats signataras savo gyvenimo aprašyme Curriculum vitae, užrašytame apie 1930 m., yra pasakojęs:

"Aš, Saliamonas Banaitis, gimiau 1866 m. liepos 15 dieną Vaitiekupių kaime, Sintautų parapijoje ir valsčiuje (pirmiau Šilgalių), Šakių apskrityje (pirmiau Naumiesčio); iš motinos Evos Liuver ir tėvo Simano Banaičio. Trečius metus eidamas netekau tėvo – mirė." 1

      Užbėgdama visam genealoginiam tyrimui į priekį, noriu atkreipti dėmesį, kad daugelyje straipsnių pateikiama klaidinga signataro Saliamono Banaičio gimimo data (tokia, kokią jis pats nurodęs savo gyvenimo aprašyme). Pagal surastus jo gimimo ir krikšto metrikinius įrašus tenka konstatuoti, kad jis gimęs 1866 m. liepos 12 d., o ne 15 d., kaip dažnai klystama. Taip pat noriu pastebėti, kad tą pačią dieną būsimasis signataras buvo pakrikštytas dviem vardais – Saliamonas Ambraziejus. 2

      Pasakodamas apie savo gyvenimą signataras Saliamonas Banaitis užsimena apie savo mamos kilmę. Jo motinos tėvai buvo prancūzų kolonistai Lever, apsigyvenę Pilkalnio apskrities Briedžių kaime. Po kurio laiko, 1830 m., jie persikėlė į Lietuvą, nusipirkę iš dviejų vokiečių ūkį Padraustinės kaime. 3

      Išties tyrinėti Šilėnų evangelikų parapijos bažnytiniai metrikiniai įrašai liudija, kad signataro seneliai Lėveraičiai (Leweratis) iš pradžių gyveno Prūsijos karalystės Pilkalnio apskrities Briedžių kaime, kuris buvo kairiajame Šešupės krante, prie tuo metu buvusios Prūsijos ir nuo 1815 m. Rusijos imperijos sudėtyje buvusios Lenkijos karalystės (dabar Rusijos ir Lietuvos) pasienio. Pagal rastus metrikinius įrašus taip pat galima spręsti, kad minėtame Briedžių kaime ir visos Šilėnų parapijos ribose gyveno viena Lėveraičių giminė ir dalis jos narių anksčiau nei signataro seneliai buvo persikėlę į dabartinės Lietuvos teritoriją, Slavikų parapijos ribas.

      XIX a. pradžioje Briedžiuose mirę Jurgis Lėveraitis ir Elzė Raubaitė yra galimi signataro proseneliai4, jo senelio Juozo Lėveraičio tėvai.

      Taigi, 1830 m. signataro seneliai Juozas Lėveraitis (originale Jozas Leweratis) ir Katrė Enzelytė (originale Kattre Enzelis) su vaikais iš Prūsijos, atsikėlė į Padraustinės kaimą (Slavikų parapija). Čia užaugo mažiausiai 4 dar Prūsijoje gimę jų vaikai – būsima signataro mama ir dėdės: Jonas Lėveraitis, gimęs apie 1818 m., vedęs Agotą Bakaitę, buvęs ūkininku ir gyvenęs Padraustinės kaime5 ,6 , vėliau Valakbūdžio kaime7 .

      Juozas Lėveraitis, gimęs apie 1822 m. Briedžių kaime, Prūsijos karalystėje, 1844 m. lapkričio 5 d. Vladislavovo RKB vedęs merginą, ūkininkų dukrą Mortą Matijošaitytę iš Turčinų kaimo8 . Ieva Lėveraitytė, būsima signataro mama, gimusi apie 1824 m. ir apie 1840 m. ištekėjusi už Simano Banaičio iš Vaitiekupių kaimo. Laurynas Lėveraitis, gimęs 1829 m. liepos 11 d. Briedžių kaime9 , 1852 m. lapkričio 9 d. Vladislavovo RKB vedęs našlę Petronėlę Jasaitytę Prapuolenienę iš Suodžių kaimo10 . Galėjo būti ir daugiau kitų archyviniais dokumentais nenustatytų Lėveraičių vaikų. Pastebėta, kad pavardė Lėveraitis metrikiniuose įrašuose sutrumpėjo ir tapo Lėveris.

      Signataras Saliamonas Banaitis savo gyvenimo aprašyme neužsimena, kada ir iš kur atsikėlę bei Vaitiekupių kaime apsigyvenę jo kiti protėviai Banaičiai. Išlikusiame 1738 m. Veliuonos seniūnijos Navininkų vaitystės, apėmusios dalį buvusio Sintautų valsčiaus, tame tarpe ir jam priklausiusį Vaitiekupių kaimą, inventoriuje11 , Banaičių giminės atstovų nepaminėta. Su Vaitiekupiais besiribojančio Tumosiškės kaimo vardas, manoma, prigijęs nuo ten gyvenusių signataro protėvių Tumosų pavardės12 . 1738 m. inventoriuje nei Tumosų pavardė nei Tumosiškės kaimas taip pat neminimi. Veliuonos seniūnijos Navininkų vaitystės geometriniame plane, sudarytame 1753 m., jau yra pažymėtas ir Tumosiškės kaimas (wieś Tumaszyszki)13 .

      Kadangi įvairiuose šaltiniuose yra ne kartą užsiminta apie galimą signataro giminystę su iš Paskalvių kaimo (Ragainės parapija) kilusiais kitais žymiais Banaičiais, vienas jų – muzikas ir visuomenininkas Valteris Kristupas Banaitis14 (tikslaus giminystės ryšio nustatyti nepavyko), manytina, kad signataro protėviai Banaičiai į Sintautų apylinkes galėjo atsikelti iš Prūsijos. Neatmestina, kad Banaičiai iš Prūsijos į Vaitiekupius galėjo atsikelti tarpine stotele pasirinkdami ir kitas šiaurinės Sūduvos apgyvendintas vietoves. Banaičių XIX a. pradžioje gyventa Kaimelio, Ilguvos ir Sudargo parapijose. Sudargo parapijai, kuri ribojosi su Prūsija, priklausė netgi Banaičių kaimas.

      Signataro protėvių Banaičių patys seniausi pėdsakai aptikti 1817 m. Sintautų RKB metrikų knygoje „Akta Cywilne Urodzonych Gminy i Parapij Syntowskiey [Syntowtowskiej]“: 1817 m. liepos 1 d. 38 metų amžiaus ūkininkas Sebastijonas Banaitis iš Kuodžių kaimo liudija apie tame pačiame kaime gimusį ir krikštijamą kūdikį Magdaleną Tumosevičiūtę15 . Įraše minimas asmuo Sebastijonas Banaitis yra signataro senelis. Kuodžių ir Vaitiekupių kaimus skyrė nedidelis Tumosiškės kaimelis, o buvusios Banaitynės vieta yra Vaitiekupių kaimo pakraštyje bei dalis Banaičių ūkio žemės jau buvo Tumosiškės kaimo teritorijoje, tad labai arti Kuodžių kaimo. Taigi, 1817 m. Banaičiai jau paminėti Vaitiekupių apylinkėse.

      V.Užtupo knygoje apie Saliamoną Banaitį giminės istorijos aprašyme Sebastijono tėvais įvardijami evangelikai Kristupas ir Bertė Banaičiai16 . Sintautų Romos katalikų parapijos dokumentuose (iki 1835 m. juose buvo vedama ir evangelikų metrikacija) šių vardų neaptikta. Gali būti, kad šie protėviai galėjo gyventi Prūsijoje.

      1820 m. lapkričio 9 d. Vaitiekupių kaime Sebastijonui Banaičiui ir Onai Tumosaitei gimė dukra Barbora17 . Šiame Sebastijono ir Onos Banaičių dukros gimimo akto įraše paminėtas tėvų amžius. Iš čia pagal nustatytus Sebastijono ir Onos Banaičių apytikslius gimimo metus ir kituose rastuose civilinės metrikacijos įrašuose nustatytus jų vaikų gimimo metus, matyti, kad signataro seneliai Banaičiai galėjo susituokti apie 1805 m. Galbūt jie tuokėsi Sintautų RKB, tačiau to laiko knygų LVIA nėra saugoma. Seniausi LVIA saugomi Sintautų parapijos metrikiniai įrašai tesiekia 1815 m.

      Taigi, Sebastijonas Banaitis gimė apie 1780 m., o jo būsima žmona Ona Tumosaitė apie 1785 m. Susituokę apie 1805 m., jie užaugino 3 sūnus ir 7 dukras18 :

      Marijona Banaitytė, gimusi apie 1807 m., 1826 m. lapkričio 7 d. Sintautų RKB ištekėjusi už jaunikio, ūkininko Simono Sandargo iš Vaitiekupių kaimo19 , 1837 m. liepos 15 d. likusi našle ir 1838 m. sausio 29 d. Sintautų RKB ištekėjusi už jaunikio, ūkininkų sūnaus Adomo Jakaičio iš Valakbūdžio kaimo20 ,

      Simonas Banaitis, būsimas signataro tėvas, gimęs apie 1814 m., apie 1840 m. vedęs merginą Ievą Lėveraitytę iš Padraustinės kaimo, miręs 1869 m. vasario 3 d. Vaitiekupių kaime21 ,

Sebastijonas Banevičius, gimęs 1816 m. sausio 8d. Vaitiekupiuose, 1840 m. rugpjūčio 9d. įšventintas į kunigus, miręs 1888 m. liepos 3d. Alytuje22 ,  Barbora Banaitytė, gimusi 1820 m. lapkričio 9 d. Vaitiekupiuose, 1843 m. lapkričio 21 d. Sintautų RKB ištekėjusi už jaunikio ūkininko Jono Šuopio iš Šuopių kaimo23 , Ona Banaitytė, gimusi apie 1824 m., 1846 m. lapkričio 17 d. Sintautų RKB ištekėjusi už jaunikio, ūkininko sūnaus Jurgio Narkūno iš Gluobių kaimo24 , sūnus agronomas Banevičius, gyvenęs Rytų Prūsijoje (apie jį nerasta jokių kitų šaltinių)25 , Agnieška Banaitytė (originale Banevičiūtė), 1840 m. gegužės 30 d. Sintautų RKB krikštijusi savo dukterėčią Petronėlę Jakaitytę26 , kitos 3 iš 7 nežinomais vardais Banaičių dukros, apie kurias archyvinių duomenų neaptikta, bet nearchyviniuose šaltiniuose teigta, kad jas Dzūkijoje už vyrų išleido jų brolis kunigas Sebastijonas Banevičius27 .

      Simonas Banaitis apie 1840 m., tikėtina, jaunosios parapijos Slavikų RKB (šių metų metrikinių knygų LVIA nėra) vedė „vos 15,5 metų“ amžiaus Ievą Lėveraitytę iš Padraustinės kaimo28. Jų vaikai:

Juozas Banaitis, gimęs 1846 m. balandžio 13 d. Vaitiekupiuose29 , Ieva Banaitytė, gimusi 1848 m. balandžio 2 d. Vaitiekupiuose30 , ten pat mirusi 1850 m. rugpjūčio 31 d.31 , Sebastijonas Banaitis, gimęs 1850 m. kovo 2 d. Vaitiekupiuose32 , Marijona Banaitytė, gimusi apie 1854 m., 1874 m. lapkričio 10 d. Sintautų RKB ištekėjusi už jaunikio ūkininko Juozapo Gustainio iš Bliuviškių33 , Jonas Banaitis, gimęs apie 1861 m., miręs 1864 m. sausio 4 d., 2,5 metų amžiaus Vaitiekupiuose34 , Pranciškus Banaitis, gimęs 1862 m. kovo 29 d. Vaitiekupiuose35 , Sebastijonas Simonas Banaitis, gimęs 1864 m. liepos 29 d. Vaitiekupiuose36 , miręs 1883 m., palaidotas Sintautų kapinėse (iš visos šeimos jo vienintelio kapavietė yra išlikusi ir prižiūrima Sintautų kapinėse, kiti šeimos kapai sunyko dėl karo padarinių),

      Saliamonas Ambraziejus Banaitis, gimęs 1866 m. liepos 12 d. Vaitiekupiuose37 , 1890 m. vedė Marijoną Pranaitytę iš Panenupių kaimo, mirė 1933 m. gegužės 4 d. Kaune38 , seserys Ieva Margarita Banaitytė, gimusi 1868 m. lapkričio 7 d. Vaitiekupiuose39 , Marcijona Banaitytė, ištekėjusi už Jakaičio iš Bridžių40 , kiti 3 vaikai nežinomais vardais (Saliamonas buvo iš 13 vaikų šeimos)41 .

NUOTRAUKOS

      Saliamonas Banaitis 1890 m., tikėtina, jaunosios parapijos Griškabūdžio RKB (šių metų metrikinių knygų LVIA taip pat nėra) vedė Marijoną Pranaitytę, gimusią 1872 m. rugsėjo 8 d. Panenupių kaime42 . Jų šeimoje užaugo 5 vaikai:

Salomėja Banaitytė, gimusi 1892 m. birželio 13 d. Vaitiekupiuose, 1915 m. Maskvoje ištekėjusi už gydytojo Motiejaus Nasvyčio, gimusio Margiškiuose, Sartininkų vls., mirusi 1971 m. birželio 13 d. Putname, JAV43 ,
Justinas Saliamonas Banaitis, gimęs 1894 m. balandžio 9 d., 1930 m. Kaune vedęs Mariją Rimvyd-Mickevičiūtę iš Zyplių, gimusią Jakubonių dvare, Panevėžio apskr., miręs 1948 m. spalio 23 d. Miunchene, Vokietijoje44,
      Kazimieras Viktoras Banaitis, gimęs 1896 m. kovo 5 d. Vaitiekupiuose, miręs 1963 m. gruodžio 25 d. Brukline, JAV45,
Bronius Banaitis, gimęs 1898 m. vasario 13 d., vedęs Ireną Oginskaitę iš Kauno, gimusią Dusetose, miręs 1967 m. sausio 11 d. Brukline, JAV46,
Vytautas Banaitis, gimęs 1900 m. gegužės 2 d. Vaitiekupiuose, vedęs Jadvygą Barzdą-Bradauskaitę, miręs 1980 m. liepos 17 d. Kaune47.

kazimierasSignataro sūnus Kazimieras Viktoras Banaitis žymus lietuvių kompozitorius, sukūręs daug vokalinių ir instrumentinių kūrinių, harmonizavęs apie 500 lietuvių liaudies dainų.

Salomėja Nasvytienė su vyru užaugino tris dukras: Danutę Mariją (Gabrijolavičienę), Salomėją (Valiukienę) ir Giedrą (Gudauskienę). Justinas Saliamonas Banaitis su žmona užaugino du vaikus: dukrą Ramutę (Hennings) ir sūnų Sigitą Justiną. Bronius Banaitis su žmona Irena taip pat užaugino dukrą ir sūnų - Ireną Gintarę (Ivaškienę) ir Donatą.

Kazimieras Viktoras Banaitis buvo nevedęs, o jauniausias sūnus Vytautas Banaitis su žmona Jadvyga vaikų neturėjo. Jis vienintelis signataro vaikas, po karo likęs Lietuvoje. Kiti vaikai su šeimomis per karą pasitraukė į Vakarus, vėliau į JAV. Jų vaikai, signataro Saliamono Banaičio anūkai, atkūrus Nepriklausomybę, yra lankęsi Lietuvoje.

      Sigitas Banaitis, veiklumu panašiausias į savo senelį Saliamoną, Lietuvoje lankosi kasmet. Čia aplanko savo senelių sodybos vietą Vaitiekupiuose – buvusią Banaitynę, kuri sudegė per karą, o po karo sodybos likučiai okupacinės valdžios buvo sąmoningai naikinami, žemė sulyginta, kad atrodytų, tarsi, ten net niekas nebuvo gyvenęs48. Tik atkūrus Nepriklausomybę Banaitynės vietoje užsodinti nauji medeliai. Kiek vėliau, 1996 m., čia atidengtas ir paminklinis akmuo, liudijantis, kad „Šioje sodyboje 1866 m. gimė ir gyveno vasario 16-osios nepriklausomybės akto signataras, visuomenės veikėjas, spaustuvininkas, vertėjas Saliamonas Banaitis. Mirė 1933 m. Palaidotas Kaune. Čia 1896 m. gimė ir signataro sūnus kompozitorius, pedagogas ir dirigentas Kazimieras Viktoras Banaitis. Mirė 1963 m. Palaidotas JAV.“

Šaltiniai



1. Saliamono Banaičio gimimo ir krikšto įrašas.

Vyko Sintautų bažnytkaimyje tūkstantis aštuoni šimtai šešiasdešimt šeštųjų metų liepos dvyliktą dieną penktą valandą po pietų. Atvyko Simonas Banaitis [Szymon Banajtys], ūkininkas gyvenantis Vaitiekupiuose, penkiasdešimt trejų metų amžiaus, lydimas Vaitiekupių kaimo ūkininkų Pranciškaus Jurgilo,keturiasdešimties metų amžiaus, taip pat Pranciškaus Kasperavičiaus, trisdešimt aštuonerių metų amžiaus, ir parodė mums vyriškos lyties  kūdikį, pareikšdamas, kad jis gimė Vaitiekupiuose šiandien trečią valandą ryto iš jo teisėtos žmonos IevosLėverių [Ewy z Lewerysow], keturiasdešimties metų amžiaus. Šiam kūdikiui per Šventojo Krikšto apeigas, kurias šiandien atliko kunigas Tomas Pečiliauskas, buvo suteikti vardai Saliamonas Ambraziejus [Salomon Ambrozy], o jo krikštatėviais buvo kunigas Juozapas Vasiukevičius ir Marijona Kasperavičiūtė. Šis aktas neraštingiems  pareiškėjui ir liudininkams perskaitytas, ir tik tada mūsų pasirašytas.

Vertimas iš lenkų kalbos
LVIA, F.1236, Ap.3, B.754, L.49,  Įrašas 142.

2. Onos Banaitienės mirties įrašas

Vyko Sintautų bažnytkaimyje tūkstantis aštuoni šimtai keturiasdešimt penktųjų metų rugsėjo dvidešimt devintą dieną antrą valandą po pietų. Atvyko Vaitiekupių kaimo  ūkininkai- mirusiosios sūnus  Simonas Banaitis [Szymon Banaytys) trisdešimties metų amžiaus, ir Jonas Didinskas, trisdešimt dvejų metų amžiaus, ir pareiškė, kad vakar dešimtą valandą ryto mirė Ona Banaitienė, našlė, ūkininko motina, penkiasdešimt aštuonerių metų amžiaus. Tėvų vardų liudininkai nežino. Įsitikinus apie Banaitienės mirtį, šis aktas pareiškėjams perskaitytas, mūsų tik pasirašytas, kadangi pareiškėjai neraštingi.

Vertimas iš lenkų kalbos.
LVIA, F.1236, Ap.3, B.741, L.122, įrašas 154.

3. Simono Banaičio mirties įrašas

Vyko Sintautų miestelyje tūkstantis aštuoni šimtai šešiasdešimt devintųjų metų vasario dvidešimt pirmą/ kovo penktą dieną trečią valandą po pietų. Atvyko Vaitiekupių kaimo ūkininkai  Juozapas Didinskas, penkiasdešimt penkerių metų amžiaus, ir Jonas Jurgilas, trisdešimt aštuonerių metų amžiaus, ir pareiškė, kad šių metų ir šio mėnesio trečią dieną antrą valandą ryto mirė ūkininkas Simonas Banaitis (Симон Банайтись), gyvenęs Vaitiekupių kaime, penkiasdešimt septynerių metų amžiaus, Sebastijono ir Onos iš Tumosų sūnus, palikęs našle  Ievą iš Lėverių Banaitienę. Įsitikinus apie Simono Banaičio mirtį, šis aktas neraštingiems pareiškėjams perskaitytas ir mūsų pasirašytas.“

Vertimas iš rusų kalbos.
LVIA, F.1236, Ap.3, B.757, L.49, įrašas 65.

4. Saliamono Banaičio mirties įrašas(akto Nr. 115) transkripcija:

Tūkstantis devyni šimtai trisdešimt trečiais metais gegužės 4 dieną Kauno mieste nuo širdies ligos mirė Saliamonas Banaitis. Našlys, 67 metų amž., sūnus Simono. Paliko sūnus Justiną, Kazimierą, Bronių, Vytautą ir dukterį Saliomeją. Palaidojo š.m. gegužės 6 d. Kauno kapuose Kun. V. Mieleška.

Spausti paveikslėlį
schema

Literatūra ir šaltiniai:

1. Baršys, Povilas. „Vasario 16-osios Akto signataras Saliamonas Banaitis.“ Vilnius: Petro ofsetas, 2015, 74 p. ISBN 978-609-8039-63-4 (dokumento faksimilė).
2. LVIA, F.1236, Ap.3, B.754, L.49, AktoNr. 142.
3. Pamirštas Tėvynės darbininkas [prieiga per internetą, tikrinta 2018 05 03].
4. https://www.familysearch.org/ark:/61903/3:1:3Q9M-CSM6-WWTB?cat=5660 [prieiga per internetą, tikrinta 2018 05 03]; ir
https://www.familysearch.org/ark:/61903/3:1:3Q9M-CSM6-WWR4?cat=5660 [prieiga per internetą, tikrinta 2018 05 03].
5. LVIA, F.1236, Ap.3, B.682, L.15, Akto Nr. 37.
6. LVIA, F.1236, Ap.3, B.683, L.8, Akto Nr. 23.
7. LVIA, F.1236, Ap.3, B.684, L.106, Akto Nr. 146.
8. LVIA, F.1236, Ap.4, B.138, L.96, Akto Nr. 41.
9. https://www.familysearch.org/ark:/61903/3:1:3Q9M-CSMD-L9HJ-M?i=384&cat=5660 ir
https://www.familysearch.org/ark:/61903/3:1:3Q9M-CSMD-L9CC-P?i=458&cat=5660 [prieiga per internetą, tiktinta 2018 05 03].
10. LVIA, F. 1236, Ap.4, B.154, L. 79, Akto Nr.44.
11. LVIA, SA-3774, L. 905-908.
12. Matijošaitytė Birutė, Matijošaitis Antanas. Tumosiškės kaimas ir jo gyventojai. „Sintautai. II dalis“, 1564 p.
13. Girininkienė Vida. Sintautai istoriniuose dokumentuose. „Sintautai. I dalis“, 228-229 p. (dokumento faksimilė).
14. Eva Banaitytė - Koch ir lietuvininkų Banaičių giminė [prieiga per internetą, tikrinta 2018 05 03].
15. LVIA, F.1236, Ap.3, B.711, L.110, Akto Nr. 227.
16. Užtupas, Vilius. „Saliamonas Banaitis.“ Vilnius : Petro ofsetas, 2002, 25 p. ISBN 9986-571-78-2.
17. LVIA, F.1236, Ap.3, B.718, L.110, Akto Nr. 250.
18. Užtupas, Vilius. „Saliamonas Banaitis.“ Vilnius : Petro ofsetas, 2002, 27 p. ISBN 9986-571-78-2.
19. LVIA, F.1236, Ap.3, B.729, L.137, Akto Nr. 60.
20. LVIA, F.1236, Ap.3, B.736, L.76, Akto Nr. 7.
21. LVIA, F.1236, Ap.3, B.757, L.49, Akto Nr. 65.
22. Lietuvos katalikų dvasininkai XIV - XXI amžiuje [prieiga per internetą, tikrinta 2018 05 03].
23. LVIA, F.1236, Ap.3, B.739, L.81, Akto Nr. 46.
24. LVIA, F.1236, Ap.3, B.742, L.73, Akto Nr. 27.
25. Užtupas, Vilius. „Saliamonas Banaitis.“ Vilnius : Petro ofsetas, 2002, 27 p. ISBN 9986-571-78-2
26. LVIA, F.1236, Ap.3, B.737, L.39, Akto Nr. 116.
27. Užtupas, Vilius. „Saliamonas Banaitis.“ Vilnius : Petro ofsetas, 2002, 27 p. ISBN 9986-571-78-2
28. E-pavelde - Saliamonas Banaitis [prieiga per internetą, tikrinta 2018 05 03].
29. LVIA, F.1236, Ap.3, B.742, L.9, Akto Nr. 32.
30. LVIA, F.1236, Ap.3, B.744, L.15, Akto Nr. 50.
31. LVIA, F.1236, Ap.3, B.746, L.157, Akto Nr. 98.
32. LVIA, F.1236, Ap.3, B.746, L.14, Akto Nr. 47.
33. LVIA, F.1236, Ap.3, B.759, L.43(117), Akto Nr. 26.
34. LVIA, F.1236, Ap.3, B.753, L.201, Akto Nr. 3.
35. LVIA, F.1236, Ap.3, B.751, L.12, Akto Nr. 85.
36. LVIA, F.1236, Ap.3, B.753, L.38, Akto Nr. 167.
37. LVIA, F.1236, Ap.3, B.754, L.49, Akto Nr. 142.
38.http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?submit=Per%C5%A1okti+%C4%AF&biExemplarId=350047&psl=125
[prieiga per internetą, tikrinta 2018 05 03] ( LVIA, F.1428, Ap.1, B. 71, L. 117, Akto Nr. 115)
http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/LNB0148434A?exId=7631&seqNr=12 (nekrologas)
39. LVIA, F.1236, Ap.3, B.756, L.29(59), akto Nr. 169.
40. Užtupas, Vilius. „Saliamonas Banaitis.“ Vilnius : Petro ofsetas, 2002, 29 p. ISBN 9986-571-78-2.
41. http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1C1B0000746021?exId=116755&seqNr=2 [prieiga per internetą, tikrinta 2018 05 03]
42. Užtupas, Vilius. „Saliamonas Banaitis.“ Vilnius : Petro ofsetas, 2002, 219 p. ISBN 9986-571-78-2.
43. Ten pat, p. 233-239.
44. Ten pat, p. 245-253.
45. Ten pat, p. 263.
46. Ten pat, p. 275-280.
47. Ten pat, p. 285-296.
48. Matijošaitis, Antanas. Pokario Banaitynė ir jos sunaikinimas. „Sintautai. II dalis“, 1564 p.

 

!-- Scripts -->