Petras Klimas

Tyrinėjo LGHD narė © Irena Makauskytė, genealoginę schemą maketavo ir puslapį parengė © Audronė Musteikienė.Projeto koordinatorė Sigita Gasparavičienė.
© Visos teisės saugomos. Bet koks šios medžiagos platinimas be raštiško autorių sutikimo ir LGHD leidimo yra draudžiamas.

Lietuvos teisininkas, istorikas, publicistas, redaktorius, diplomatas, užsienio reikalų ministras.

       Mokėsi Liudvinavo, Kalvarijos pradinėse mokyklose, Marijampolės gimnazijoje. Nuo 1910 metų studijavo teisę klimasMaskvos universitete. Dar studijuodamas tapo Lietuvių mokslo draugijos nariu, skaitė pranešimus draugijos suvažiavimuose, vadovavo prie draugijos veikusiai lietuviškoms mokykloms skirtų vadovėlių rengimo komisijai.1915 metais, apsigyvenęs Vilniuje, įsitraukė į visuomeninę veiklą, dalyvavo Lietuvių draugijos nukentėjusių nuo karo šelpimo darbe. Vilniaus lietuvių susibūrimuose, kartu su kitais lietuvių veikėjais rengė memorandumus vokiečių okupacinei valdžiai, įsteigė lietuvių kalbos kursus, pradėjo savo istorinius tyrinėjimus, parašė Lietuvos istorijos I dalį.

       Dalyvavo rengiant 1917 metų rugsėjo 18-22 dienomis Vilniuje vykusią Lietuvių konferenciją, buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą, tapo jos sekretoriumi, vėliau generaliniu sekretoriumi, redagavo daugelį svarbių dokumentų

       1918 metų vasario 16-ąją kartu su kitais Tarybos nariais pasirašė Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo Aktą. Tuo metu P. Klimas buvo ir laikraščio „Lietuvos aidas“ faktiniu redaktoriumi. 1919 metų pabaigoje jis paskiriamas laikinuoju Užsienio reikalų ministerijos valdytoju, vėliau – Užsienio reikalų viceministru, ėjo ir ministro pareigas. 1920-1923 metais Aukštuosiuose kursuose dėstė Lietuvos istoriją.

       1923 metų rugsėjo 15 d. Petras Klimas paskiriamas Lietuvos nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Italijoje, o nuo 1925 metų gegužės 20-osios tokios pat atsakingas pareigas jis vykdė Prancūzijoje. Taip pat diplomatiniam darbui jis buvo akredituotas ir Ispanijoje, Belgijoje, Liuksemburge, Portugalijoje. Po 1940 m. Lietuvos okupacijos, kvietė palaikyti sovietų aneksuotos šalies laisvės siekius, neigiamai atsiliepė apie karo veiksmų bei kraujo praliejimo trokštančias valstybes. Keturis kartus patyrė politines represijas, gestapas kalino Prancūzijos, Belgijos, Vokietijos, Lenkijos ir kitų – iš viso net 18 Europos šalių kalėjimuose, kol galų gale 1944 metų pavasarį buvo atvežtas į Kauną ir paleistas. Bet 1945 rugsėjo mėnesį buvo suimtas NKVD ir nuteistas 10 metų Sibiro lagerių, iki 1954-ųjų kalėjo Čeliabinsko krašte.

       Sovietinė valdžia pas Prancūzijoje likusią šeimą jo neišleido. Likęs be šeimos, vienišas, griežtai kontroliuojamas saugumiečių, jis vėl pradeda rašyti, parengia spaudai keletą atsiminimų knygų, sutvarko 1915-1919 metais rašytus dienoraščius. Taip ir nebesusitikęs su savo šeima, Petras Klimas mirė 1969 metų sausio 16-ąją. Amžinojo poilsio atgulė Kauno Petrašiūnų kapinėse.

Gimtoji sodyba ir Petro Klimo tėvai


Petras Damijonas Klimas gimė 1891m.vasario 23d.1 stambių ūkininkų lietuviškos spaudos platintojų Bernardo Klimo (Klimaševskio), g. 1858.07.30 3 ir Elenos Rašytiniūtės (g. 1866) 2 šeimoje Kušliškių kaime (dab.Jurgežeriai, Marijampolės apskritis) netoli Kalvarijos miestelio.

Deja, carinės Rusijos laikotarpio nei Liudvinavo šv.Liudviko (šios parapijos Šilavoto kaime gyveno Rašytiniai ), nei Kalvarijos Švč.Mergelės Marijos parapijų metrikų knygos neišlikusios, tad negalima giliau panagrinėti būsimojo signataro tėvų šeimų genealogijos. Minėtą laikotarpį padeda atkurti Lietuvos Centriniame Valstybės Archyve URM fonde saugomas nuorašas apie jo gimimą bei monografijos - V.Bukaitė „ Nepriklausomybės Akto signataras Petras Klimas“ ir Petras Klimas „ Iš mano atsiminimų“ pateikti duomenys. Esame dėkingi signataro brolio Sergijaus anūkui Remigijui Gulbinui už konsultacijas.

       Be Petro Damijono šeimoje jau augo dar du sūnūs, Sergijus (g. 1885m. spalio mėn.7d.) 4 , (kitur – 1885 m.spalio mėn. 8 d. 5 ) - draudžamosios lietuviškos spaudos platintojas, Lietuvos Didžiojo Seimo 1905 m.Vilniuje dalyvis, agronomas ir Adolfas (g. 1889 m. birželio mėn.16 d. )- knygnešys, vienas iš Lietuvių žurnalistų sąjungos įkūrėjų, literatas 6 . 1899m. E.ir B.Klimai susilaukė dukros Marijonos 7 . 1901 m.liepos 1 d. šeimą aplankė nelaimė – mirė tėvas Bernardas Klimas 8 .

Daugiau nuotraukų


       1915 m. grįžęs Lietuvon P.Klimas pradėjo ilgą tarnystę Lietuvai. Šio laikotarpio Lietuvos Valstybės Istorijos Archyve saugomos Kauno Švč. Trejybės, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų, Šv.Kryžiaus, Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčių metrikų knygos ir LTSR Kauno rajono Raudondvario valsčiaus civilinės būklės gimimo, santuokos ir mirties aktų įrašai leidžia atkurti signataro šeimos įvykius Nepriklausomos Lietuvos bei pirmaisiais okupacijos metais.

       1921 m. liepos 6 d. P.Klimas (jo knygoje „Iš mano atsiminimų“ 8 nurodoma liepos 7 d.) Palangos Švč.Mergelės Ėmimo į dangų Romos katalikų bažnyčioje kunigo J.Tumo-Vaižganto buvo sutuoktas su jo dukterėčia Bronislava Mėginaite 8 . 1922 m.balandžio 29 d. jaunavedžiams gimė dukra Eglė Liudvika 10 .

       1928 m.sausio 14 d. Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčioje Petro Klimo sesuo Marijona ištekėjo už Broniaus Kamantausko 11 , o balandžio 24 d. brolis Adolfas vedė Eleną Klimanskaitę 12 . Brolis Sergijus jau anksčiau buvo vedęs Konstanciją Aleksaitę ir 1912 m.susilaukęs sūnaus Gedimino, o 1914 m. – dukros Aldonos 13 .

       1930 m. balandžio 15 d. Bronislavai ir Petrui Klimams Paryžiuje gimė sūnus Petras Vytautas 14 . 1931 m.vasario 16 d. staiga mirė sesuo mokytoja Marijona 15 . Ji palaidota vasario 19 d. Kauno senosiose (vad. Karmelitų) kapinėse.  1937 m.gruodžio 1 d. signataras neteko mamos Elenos Klimienės 16 , ji palaidota Kauno senosiose kapinėse gruodžio 4 d. šalia dukros Marijonos, o 1941 m. balandžio 13 d. –mirė brolis Sergijus 17 .

Antrasis pasaulinis Karas bei Lietuvos okupacija išskyrė Klimų šeimos narius. Žmona Bronislava ir vaikai liko Prancūzijoje. Dukra Eglė Liudvika apie 1956 m. ištekėjo už prancūzų diplomato René Fourier-Ruelle ir susilaukė dukros Daphnės 18 . Eglė Fourier-Ruelle mirė 2008 m.balandžio 16 d. 19 . Žmona Bronislava liko Grase (Prancūzija ), kur ir mirė 1957 m. gegužės 12 d. 20 . Brolis Adolfas mirė emigracijoje JAV Klyvlende 1985 m.spalio 9 d. 21 . Signataro anūkė Daphnė ir sūnus Petras Vytautas su žmona Žiba šiuo metu gyvena Prancūzijoje.

Vasario 16-osios Akto signataras Petras Klimas mirė 1969 m.sausio 16 d. Kaune, palaidotas sausio 18 d. Kauno Petrašiūnų kapinėse 22 Petro Klimo kapas kiekvienų metų Vasario 16-ąją papuošiamas Lietuvos Prezidentės, Seimo pirmininko ir Kauno savivaldybės Mero puokštėmis.

Metrikiniai įrašai, vertimai, genealoginė schema

1. Petro Klimo krikšto metrikų nuorašas, 1892 m.

Klimaševskis Petras Damijonas (orignale - Климашевский Пётр Дамиан), 1891 m. vasario 11 d.

Kalvarijos Romos Katalikų bažnyčios  klebonas skelbia, kad šios parapijos 1892 m. gimimo metrikų registravimo knygoje  (Kalvarijos valsčius, Suvalkų gubernija) yra toks aktas  Nr.121 apie Petro Damijono Klimaševskio gimimą.
„Vyko Kalvarijos mieste 1892 m. balandžio 10 /22 d. 3 val.popiet. Atvyko 32 metų amžiaus Kušliškių kaimo ūkininkas Bernardas Klimaševskis (Bernard Klimaszewski), o kartu su juo Kušliškių kaimo ūkininkai:  56 metų Juozapas Migauskas ir 33 metų Motiejus Bukevičius, kurie atnešė ir parodė mums  vyriškos lyties kūdikį, pareikšdami, kad jis gimė Kušliškių kaime  1891 m.vasario 12 / 23 d. 7 val.ryte jo teisėtai žmonai 25 metų  Elenai Rašytiniūtei. Šiam kūdikiui jo gimimo dieną atlikto krikšto metu suteikti vardai  Petras  Damianas (Piotr Damian), krikšto tėvais buvo Jonas Degutis ir Ona Sluckienė. Aktas buvo atvykusiems perskaitytas  ir tėvo pasirašytas, liudininkai – neraštingi. Pavėlavus atvykti  kūdikio tėvui, šis aktas buvo nelaiku surašytas. Pasirašo- atsakingas už civilinės būklės aktų sudarymą Kalvarijos klebonas kun. Žaliauskas  ir B.Klimaševskis.“

Išduodamas šį įrašą iš čia saugomų knygų, savo parašu ir anspaudu  tvirtinu  jo tikrumą  ir kad jis išduotas Kušliškių kaimo gyventojui Bernardui Klimaševskiui be žyminio mokesčio jam prašant dėl  pateikimo Kalvarijos miesto švietimo įstaigoms.
Kalvarijos m., gegužės 11 ( 24d.), 1901 m.
Parapijos klebonas J.Žaliauskas
Vertimas iš rusų kalbos.
LCVA, F.383, Ap.18, B.78, L.261

2. Bronislavos Mėginaitės krikšto metrikai, 1892 m. Svėdasų  Romos katalikų parapijos bažnyčia

1892 m. lapkričio mėn. 19 d. Svėdasų Romos katalikų bažnyčioje kunigas klebonas  Normantas pakrikštijo 1892 m. lapkričio mėn. 17 d. Kunigiškių kaime gimusį kūdikį suteikdamas vardą Bronislava.Tėvai Alantos bendruomenės valstiečiai teisėti sutuoktiniai Liudvikas ir Ksaverija, iki santuokos Tumaitė Mėginiai(originale-Людвика и Ксаверии из Тумов Мегинисов). Krikšto tėvai: Kiprijonas Sklėrius su Konstancija Mėginyte.
Vertimas iš rusų kalbos.
LVIA, F.1376, Ap.1, B.5, L.56, įrašas  259.

3. Petro Klimo ir Bronislavos Mėginaitės santuokos metrikai, 1921 m. Palangos Švč. Mergelės Marijos  dangun ėmimo Romos katalikų bažnyčia.

1921 m. liepos 6 dieną  Palangos Romos Katalikų bažnyčioje  kanauninkas Tumas  pagal 1921 m. birželio 1 d. (vyskupo) dispensą Nr.2216 sutuokė 
Užsienio reikalų viceministrą nevedusį 30 metų Petrą Klimą (valstiečių  teisėtų sutuoktinių Bernardo ir Elenos, iki santuokos Rašytiniūtė Klimų sūnų) ir 28 metų merginą Bronislavą Mėginaitę (valstiečių teisėtų sutuoktinių Liudviko ir Severijos, iki santuokos Tumaitė, Mėginių  dukrą) -abu iš Kauno miesto.
Liudijo: Leopoldas Dimša, Sofija Smetonienė, Jadvyga  Tūbelienė ir kiti.
Prasminis vertimas iš rusų kalbos.
LVIA, F.1861, Ap.1, B.4, 1921 m. įrašas 8.

4. Petro Klimo sesers Elenos Klimaitės ir Bronislovo Kamantausko santuokos metrikai, Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčia.
LVIA, F.1671, Ap.1, B.14, L.113 v. Įrašas 17.

5.Elenos Klimaitės- Kamantauskienės mirties metrikai, 1931 m.
LVIA, F.1671, Ap.11, B.24, L.54, įrašas 32.

6. Petro Klimo mamos Elenos Klimienės mirties metrikai, 1937 m.
LVIA, F.1671, Ap.11, B.42, L.40v, įrašas 222.

7-7a. Petro Klimo brolio Sergijaus Klimo mirties metrikia, 1941 m.
LVIA, F.2000, Ap.16, B.104, L.252.

P. Klimo brolio Sergijaus anūko prisiminimai

KELI ŠTRICHAI APIE 1918 METŲ SIGNATARO PETRO KLIMO ŠEIMĄ

Remigijus GULBINAS
Vasario 16 klubo pirmininkas

      Šiais laikais surasti bent kiek įžymesnių asmenybių gyvenimo ir darbų aprašymus, svarbiausias biografijos datas internete sugeba netgi pradinių klasių mokiniai. Stengiantis nekartoti žinomų faktų, pasistengsiu paryškinti rečiau aptinkamus įvykius, apie kuriuos man pasakojo mano senelė, P. Klimo vyriausiojo brolio, agronomo Sergijaus žmona Konstancija, mano mama Aldona Klimaitė – Gulbinienė ir pats Petras Klimas, su kuriuo teko bendrauti nuo jo grįžimo iš tremties Sibire iki paskutinių gyvenimo akimirkų.
      Senelio Sergijaus tėvai Bernardas Klimas (1858-1901) ir Elena Rašytinaitė (1866-1937) buvo laikomi pasiturinčiais ir išsilavinusiais Suvalkijos ūkininkais: netoli Kalvarijos turėjo apie 150 ha žemės, gerus arklius, susikalbėjo rusiškai ir vokiškai bei buvo baigęs gimnazijos keturias klases (Elena – tik pradinę mokyklą Liudvinave). Ne tik jie, bet ir daug kitų Suvalkijos ūkininkų tais laikais vykdavo į Prūsiją, kartu su ten pirktais padargais ar sėklomis parsiveždami ir draudžiamų lietuviškų knygų. Vėliau vaikai Sergijus (1886-1941), Adolfas (1889-1985) ir Petras (1891-1969) šias knygas mokinio maišeliais nešini perduodavo Kalvarijos klebonui, savo mokytojams ar patikimiems kaimynams. Jų jauniausiai seseriai Marijai (1899-1931) tokių darbų vykdyti jau neteko, bet iš vyresnių išklausinėdavo, apie ką šiose knygose rašo. Ši idilija pasibaigė vos prasidėjus: šeimos galva mirė džiova 1901 metais, palikęs 35 metų našlę su trimis paaugliais bernais ir dukrele ant rankų. O dar toks ūkis su visomis negandomis, darbais, gyvuliais... Daug kas nuo to palūžtų, o Elena Klimienė ne tik nesugniužo, neištekėjo už kito, bet ir toliau buvo knygneše ir šventai vykdė mirštančio vyro priesaką: „daryk viską, kad vaikai baigtų mokslus“. Vaikai ne tiktai dirbo ūkio darbus, bet ir mokėsi Marijampolės gimnazijoje, kurioje be pagrindinės rusų buvo mokoma ir lietuvių kalba, vyravo liberalios, prieš caro politiką nukreiptos nuotaikos. Šios gimnazijos įtaka visiems trims Klimų vaikams buvo esminė: visi įsitraukė į draudžiamą anticarinę mokinių veiklą, spaudinių lietuvių kalba redagavimą ir platinimą, tautinės pasaulėžiūros formavimą. Šios patirtys labai pravertė jų tolimesniame gyvenime: vyriausias Sergijus (vėliau mokęsis Vilniaus ir Peterburgo gimnazijose) jau 1905 metais buvo išrinktas deputatu į Didįjį Vilniaus Seimą, tėviškėje skleisdamas priimtus nutarimus, tačiau vėliau dėl įtartos džiovos atsitraukė nuo politikos, baigė Petrapilio agronomijos institutą ir išvyko dirbti ir gydytis į Daniją, Olandiją, Švediją ir Vokietiją. Periodiškai grįždamas kartu su mama tvarkė savo ūkį, vedė ūkininkaitę Konstanciją Aleksiūtę (1887-1967) iš gretimo Kumetiškių kaimo. Susilaukė sūnaus Gedimino (1912-2006) ir dukros Aldonos (1914-2000), mano mamos. Pirmojo pasaulinio karo metu pasitraukė į Peterburgą, kur buvo veiklus Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti narys, vadovavo Agronomijos sekcijai, o jaunesnis brolis Adolfas darbavosi Kultūros ir švietimo sekcijoje. Petras Klimas taip pat aktyviai reiškėsi šios draugijos veikloje, tik Maskvoje. Praūžus karo audroms, Sergijus nuo 1918 metų rudens dirbo Žemės ūkio ministerijoje iki mirties. Be tiesioginio darbo, vienas pirmųjų Kaune, į kurį persikėlė su šeima ir mama Elena 1925 metais, nusipirko motociklą, kartu su draugais įkūrė Lietuvos motociklistų klubą ir buvo jo pirmininku, priklausė Lietuvos aeroklubo valdybai, dalyvaudavo vykusiose automobilių ir motociklų lenktynėse, renginiuose užsienyje.
      Adolfas Klimas dar gimnazijoje pasižymėjo literatūriniais gabumais, nuo 1906 m. bendradarbiavo pirmuosiuose lietuviškuose laikraščiuose „Naujoji gadynė“, „Lietuvos ūkininkas“, vėliau studijavo teisę ir pedagogikos dalykus A. Šaniavskio universitete Maskvoje. Grįžęs po karo iš Rusijos nuo 1918 metų dirbo lietuviškoje spaudoje („Lietuvos aido“, „Lietuvos ūkininko“, „Darbo“, „Saulėtekio“, „Varpo“, „Trimito“, „Šiandien“ redakcijose), kartu su kun. J. Tumu – Vaižgantu įsteigė Lietuvos Žurnalistų sąjungą, parašė įvairios tematikos straipsnius. Dirbdamas Lietuvių mokslo draugijos Vadovėlių komisijoje parašė keletą mokyklinių geografijos vadovėlių, esperanto vadovėlį. Persikėlus iš Vilniaus į Kauną kurį laiką dirbo Ministrų kabineto spaudos biure, redagavo Lietuvos Seimų stenogramas, dirbo redaktoriumi Švietimo ministerijoje. Kartu su žmona Elena Klimanskaite susilaukė sūnaus Laimučio Petro ir dukros Gailutės Elenos. 1944 metais visa šeima emigravo į JAV. Čia Adolfas bendradarbiavo laikraštyje „Naujienos“, Lietuvių enciklopedijoje, kituose JAV lietuvių leidiniuose. Mirė 1985 metais Klivlende.
      Jauniausia ir mylimiausia šeimoje buvo jų visų sesuo Marijona, visada tik Maryte vadinta. Ji taip pat mokėsi Marijampolės mergaičių gimnazijoje, tik vėliau dar studijavo ten pat veikusioje mokytojų seminarijoje. Pabaigus dirbo mokytoja Kybartuose, Pilviškyje. Deja, ji 1931 metais staigiai mirė Kaune, nespėjusi atlikti daugelio numatytų darbų.
      Apie Petrą Klimą yra labai daug ir įvairios informacijos rašytiniuose ir internetiniuose šaltiniuose, jo paties parašytose ir išspausdintose knygose. Mano nuomone, plačiausiai apie valstybininko, diplomato, Vokietijos ir SSSR lagerių kalinio Petro Klimo odisėjas aprašyta visai neseniai išėjusioje Vilmos Bukaitės knygoje „Nepriklausomybės Akto signataras Petras Klimas“.

Literatūra ir šaltiniai:

1. LCVA, F.383, Ap.18, B.78, L.252.
2. Bukaitė V.Nepriklausomybės Akto signataras Petras Klimas. V., Lietuvos Nacionalinis Muziejus, 2016. psl.23.
3. Bukaitė V.Nepriklausomybės Akto signataras Petras Klimas. V., Lietuvos Nacionalinis Muziejus, 2016. psl. 22.
4. LCVA, F.561, Ap.2, B.1623, P.2644V.
5. KRVA, F.66, Ap.1, B.924 /1939m.
6. LCVA, F.740, Ap.1, B.3, L.299.
7. Bukaitė V.Nepriklausomybės Akto signataras Petras Klimas. V., Lietuvos Nacionalinis Muziejus, 2016. psl. 24.
8. P.Klimas. Iš mano atsiminimų,Vilnius, 1990. L.327.
9. LVIA, F.1861, Ap.1, B.4, L.66.
10. LVIA, F.669, Ap.13,  B.227, L.348V.
11. LVIA, F.1671, Ap.11, B.14, L.113V.
12. LVIA, F.1671, Ap.11, B.14, L.126V.
13. Bukaitė V.Nepriklausomybės Akto signataras Petras Klimas. V., Lietuvos Nacionalinis Muziejus, 2016. psl. 402.
14. Petras Klimas : visada ieškojau Lietuvos. Vasario 16-osios akto signataras,diplomatas,Hitlerio ir Stalino kalinys. Sudarytojas Vilius Kavaliauskas. V.2017.
15. LVIA, F.1671, Ap.11,  B.24, L.54.
16. LVIA, F.1671, Ap.11,  B.42, L.40V.
17. LVIA,  F.2000, Ap.16,  B.104, L.252, 252V.
18. Bukaitė V.Nepriklausomybės Akto signataras Petras Klimas. V., Lietuvos Nacionalinis Muziejus, 2016. psl. 551.
19. www.voruta.lt, 2010-01-10,  „Mirė Eglė Klimaitė“.
20. Bukaitė V. P. psl. 556.
21. Vikipedija. Adolfas Klimas (https://lt.wikipedia.org/wiki/Adolfas_Klimas)
22. Bukaitė V.Nepriklausomybės Akto signataras Petras Klimas. V., Lietuvos Nacionalinis Muziejus, 2016. psl. 575.

     Spausti pav.

schema