Mykolas Biržiška

Tyrinėjo LGHD narys © Vytenis Bagdonas, Kazys Tracevskis, genealoginę schemą maketavo ir puslapį parengė © Audronė Musteikienė. Projeto koordinatorė Sigita Gasparavičienė.
© Visos teisės saugomos. Bet koks šios medžiagos platinimas be raštiško autorių sutikimo ir LGHD leidimo yra draudžiamas.


     Mykolas Biržiška – 1918 metų Vasario 16-osios nepriklausomybės akto signataras, pedagogas, mokslininkas, Lietuvos literatūros ir kultūros istorikas, akademikas, demokratinių vertybių puoselėtojas.

      Gimė 1882 metų rugpjūčio 24 dieną (pagal tuo metu galiojusį Julijaus kalendorių – 1882 m. rugpjūčio mėn. 1 d. ) Viekšniuose, bajorų gydytojo Antano ir muzikos mokytojos Elžbietos Radzevičiūtės Biržiškų šeimoje. Buvo pakrikštytas rugsėjo 10 d. (pagal Julijaus kalendorių rugpjūčio 29 d.) tuo metu tarnavusio Viekšniuose kunigo Aleksandro Valavičiaus. Krikšto tėvais tapo bajoras Adomas Daugirdas ir Rožė, Zenono Radzevičiaus žmona1 .                   

Biriška

     Baigęs Šiaulių gimnaziją, 1903-1907 m.studijavo Maskvos Imperatoriškojo universiteto teisės fakultete, kurį baigė 1907 m. Tais pat metais Maskvoje susituokė su Bronislava Šėmyte. 1915–1922 m. vadovavo lietuviškai gimnazijai Vilniuje. Vilnių okupavusių lenkų 1922 m. buvo suimtas, bet vėliau perduotas Lietuvos kariuomenei. Tarpukariu dėstė Vytauto Didžiojo universitete. 1939–1944 m. buvo Vilniaus universiteto rektoriumi. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, nuo 1949-ųjų gyveno JAV.

      Per 35-erius savo veiklos metus (1903–1938 m.) paskelbė daugiau nei aštuonis tūkstančius rašinių. Mirė 1962 metų rugpjūčio 24 dieną, palaidotas Los Andžele Kalvarijų kapinių koplyčioje, Kalifornijoje, JAV2 . Savo testamente buvo išreiškęs valią, kad jo palaikai būtų palaidoti Lietuvoje. Vykdant jo paskutinę valią 2018 m. liepos mėn. 8 d. signataro Mykolo Biržiškos, žmonos Bronislavos bei brolių kultūros istoriko teisės tyrėjo Vaclovo (1884-1956) ir matematiko politinio veikėjo Viktoro (1886-1964) Biržiškų palaikai buvo pergabenti į Vilnių ir liepos mėn. 11 d. iškilmingai perlaidoti senosiose Rasų kapinėse3

   Biržiškų genealogijos tyrimas nėra labai sudėtingas. Gana daug Biržiškų genealogijos šaltinių ir faktų yra pateikta internete. Pats signataras Mykolas Biržiška savo knygoje iš rašytų 1882–1901 metų atsiminimų „Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose“ dalinasi informacija apie savo protėvius: „Mano tėvas buvo gydytojas Antanas Biržiška (gimęs 1855 sausio 17 (29), miręs 1922 metų spalio 31 d.), motina – muzikos mokytoja Elžbieta Biržiškienė (Radzevičiūtė, g. 1858 kovo mėn., mirusi 1938 sausio 13 d.). Biržiškų giminė radosi Pietų Žemaičiuose buvusioje Karšuvos tėvūnijoje (paviete), kuri vėliau atiteko Raseinių pav., dabar Tauragės aps., Šilalės valsč. Vienas jųjų, Juri Baltromiejevič, savo laiku kitų bajorų papročiu tik savo tėvo vardu tesivadinęs, XVII amžiaus pirmoje pusėje mirdamas savo gudišką testamentą pasižymėjo jau kaip Biržiško, aiškiai nuo savo Biržulaukio dvarelio. Ilgainiui (apie 1850 m.) Biržulaukis, dabar Biržų Lauku vadinamas, išspruko iš Biržiškų rankų; beliko Pailgotis ir Džiaugėnai, to pat pavieto Šilalės parapijoje, tik jau XVIII a. įgytuoju“4 .

     Mykolo Biržiškos genealoginis medis sudarytas remiantis minėtų 1882–1901 metų atsiminimų, pasakojimų ir raštų knygos „Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose“5 informacija apie protėvius, taip pat jo anūkės, Mykolo Biržiškos dukros Onos Biržiškaitės–Barauskienės (1909–1998) dukters Danutės Barauskaitės–Mažeikienės prisiminimais ir sudarytu jos genealoginiu medžiu6 . Tačiau šiuos duomenis reikėjo patikslinti ir patvirtinti Romos katalikų bažnyčių metrikų knygų įrašais ir kitais dokumentais. Plačiau nušviesti XVI-XIX a. giminės istorijos periodą padėjo Rusijos valstybinio Istorijos archyvo Sankt-Peterburge Senato Heroldijos departamento archyviniame fonde surasta Biržiškų bajorystės legitimavimo byla7 .

     Mykolo Biržiškos genealoginė paieška pradėta nuo Viekšnių Romos katalikų bažnyčios 1880-1889 m. krikšto metrikų. Rasti Mykolo, jo brolių Vaclovo ir Viktoro Biržiškų krikšto įrašai pagal Julijaus kalendorių, patvirtinantys internete esančias Biržiškų brolių gimimo datas pagal šiuolaikinį Grigaliaus kalendorių8 . Pasak Danutės Barauskaitės–Mažeikienės, jos proseneliai (kaip ir seneliai) susituokė Maskvoje9 , kuomet Mykolo, Vaclovo ir Viktoro tėvas būsimas gydytojas Antanas Biržiška aplankė brolį Joną Biržišką, studijuojantį Maskvoje. Jonas supažindino brolį su savo sužadėtine Elžbieta Radzevičiūte. Tarp Antano ir Elžbietos užsimezgė romanas, o supykęs Antano brolis Jonas pasitraukė į Sibirą.

TėvasSignataro tėvas Antanas mirė 1922 m. spalio 11 d. Viekšnių miestelyje. Jo mirties įraše nurodoma, kad Antanas Biržiška, sūnus Leonardo, Viekšnių valsčiaus gydytojas, 67 metų, mirė nuo anginos. Po jo mirties liko žmona Elžbieta Radzevičiūtė, sūnūs Mykolas, Vaclovas, Viktoras. Antanas palaidotas 1922 metų lapkričio 3 d. Viekšnių parapijos kapinėse10 . Remiantis Mažeikių krašto enciklopedija ir Vyginto Pšibilskio knyga apie Mykolą Biržišką, nurodoma jog jo tėvas Antanas Biržiška gimė 1855 m. sausio 29 d. Tauragės apskr., Vainuto valsčiuje, Žvingių parapijoje, Lapkasių dvare11 . Tačiau Antano Biržiškos krikšto įrašo Žvingių, Šilalės ir visos šios zonos bažnyčių metrikų knygose už 1855 m. nėra. LGHD narys ir kolega, Kazys Tracevskis, surado Mykolo Biržiškos motinos Elžbietos Radzevičiūtės gimimo įrašą 1858 metų kovo 10 d. Vadaktuose12 . Jos tėvai bajorai Zenonas Rodzevičius ir Rožė Kordzikovska.

    Mykolo Biržiškos senelis Leonardas Biržiška buvo pakrikštytas 1809 m. lapkričio 17 d. Šilalės Romos katalikų bažnyčioje. Leonardo tėvai – bajorai Bonaventūras Biržiška ir Kunegunda Rimkevičiūtė iš Šilalės parapijos Pailgočio kaimo. Krikštatėviai – Felicijonas Šlapavičius iš Žvingių parapijos Keberkščių kaimo ir Skolastika Macevičienė iš Šilalės parapijos Pailgočio kaimo13 . Signataro anūkės duomenimis Leonardas mirė 1902 metais ir palaidotas Šilalės bažnyčios kapinėse14, tačiau pačio įrašo Šilalės Rkb mirties metrikų knygoje nėra.

      Rusijos valstybės istorijos archyve Sankt Peterburge saugomi bajorų Biržiškų bajorystės tvirtinimo dokumentai, tarpe kurių Kauno bajorų deputatų susirinkimo pranešimas, kuriame 1892 metų liepos 25 d. Antano Biržiškos sūnūs Mykolas, Vaclovas ir Viktoras priskirti Gulbės herbo bajorų Biržiškų giminei15. Sekančiame lape nubraižyta bajorų Biržiškų schema nuo signataro Mykolo Biržiškos ir jo brolių, tėvo Antano, senelio Leonardo, prosenelio Bonaventūros iki proprosenelio, Bonaventūros tėvo Antano, įvardyto kaip pirmosios kartos atstovo16.

     Šioje byloje taip pat rasti nuorašai iš bažnytinių knygų apie signataro prosenelio ir jo brolio krikštų įrašus17. Juose teigiama, jog 1783 metų liepos 12 d. krikštytas kūdikis vardu Bonaventūras, tėvų Antano Biržiškos ir Juditos Valavičiūtės sūnus. Jo krikšto tėvai Pranas Fišeris ir Sofija Tomaševičiūtė. Žemiau esančiame įraše nurodytas ir Bonaventūro Biržiškos brolio Vincento Elijo krikštas 1785 metais liepos 20 d., taip pat Bonaventūros sūnaus Leonardo (signataro senelio) krikšto 1809 metų lapkričio 17 d. nuorašas18.

     Tyrinėjant signataro tiesioginę protėvių liniją, Rusijos valstybiniame istorijos archyve esančioje byloje rasta visa luominėse instancijose patvirtinta genealoginė bajorų Biržiškų schema, kurioje pirmą kartą nurodytas Jurij Baltromiejevič, tas pats kuris minimas ir signataro Mykolo Biržiškos 1938 m. išėjusioje knygoje „Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose“.

     Daug reikšmingų duomenų, šaltinių ir vertimų į lenkų kalbą Biržiškų genealogijai pateikta Gžegožo Blaščiko (lenk. Grzegorz Błaszczyk) knygoje „Herbarz szlachty żmudzkiej“ bei Vyginto Broniaus Pšibilskio knygoje „Mykolas Biržiška. Patrioto, mokslininko, kultūrininko gyvenimo ir veiklos pėdsakais“19. Gulbės herbo bajorų Biržiškų giminės pirmtaku įvardintas Karšuvos valsčiaus bajoras Mikalojus (lenk. Mikołaj), gyvenęs XVI a. pirmoje pusėje ir turėjęs du sūnus: Stanislovą (Stanisława) ir Andreiką (Andrejke)20. Stanislovo sūnus Baltramiejus (Bałtromiej) ir Andrejaus dukra Darata (Dorota) pasidalino Biržulaukyje esantį turtą21. Baltramiejaus sūnus buvo Jurgis, pirmą kartą paminėtas 1616 m. sausio mėnesį, kai liudijo Žemaičių žemės teisme, kur įvardintas kaip Jurgis Biržiška (lenk. Jerzy Birżyszko)22. Jurgis visą savo turtą perdavė savo sūnums Andrijanui ir Grigaliui (Andriana i Grzegorza). XVIII a. Andriano linija išnyko, o Grigalius vedęs Justiną Zablockaitę, susilaukė sūnaus Jono. Pastarasis vedęs Konstanciją Slaboševičiūtę susilaukė sūnaus Jokūbo. Jokūbas turėjo dukrą Marijoną, sūnų Joną ir Jokūbą. Jonas paveldėjo Biržulaukius, o Jokūbas iš tėvo palikimo gavo tik šiek tiek pinigų, trejetą galvijų, žirgą ir kardą23. Tačiau sėkmingai vedęs Elžbietą Vaitkevičiūtę, su žmonos kraičiu gavo Pailgočio ir Džiaugėnų dvarus.

NUOTRAUKOS

     Jokūbas su žmona Elžbieta susilaukė dviejų sūnų, Motiejaus ir Antano (signataro Mykolo Biržiškos proprosenelio). Motiejus Biržiška davė priesaiką 1791 m. gegužės 3-osios konstitucijai, o 1800 m. sau ir savo brolio Antano sūnums Bonaventūrai Dominykui ir Vincentui Elijui, pusbrolio sūnums Adomui ir Ignui parūpino bajorystės pripažinimą24. Taip pat atpirko parduotą Džiaugėnų–Pailgočio dvaro dalį ir padovanojo brolio sūnui Bonaventūrai Dominykui.

     Pastarasis vedė Kunegundą Rimkevičiūtę ir susilaukė dviejų vaikų: Rozalijos ir Leonardo (Mykolo Biržiškos senelio). Leonardo Biržiškos tėvas Bonaventūra mirė 1822 metais25 ir testamentu, sudarytu 1822 m. spalio 16 d. Pailgotyje26, paliko sūnui Leonardui iš dėdės Motiejaus gautąją, bet užstatytą ir praskolintą Džiaugėnų–Pailgočio dalį, Juodšakius ir Nedoją, taip pat įpareigojo vaikus išlaikyti motiną ir dalį kraičio išmokėti seseriai Rozalijai. Leonardas 1842 metų lapkričio 13 d. vedė Anatoliją Skinderytę27, turėjo keturis sūnus ir septynias dukras. Vienas iš sūnų, gydytojas Antanas Biržiška – signataro Mykolo Biržiškos tėvas.

     Biržiškų giminėje būta ir smarkių, ir pareigingų, atsakomybę už savo žingsnius jaučiančių vyrų. Ši pavardė skambėjo ne vien Žemaičiuose, o Mykolui Biržiškai teliko pateisinti giminės vardą. Nuo šiol literatūros tyrinėtojo Vasario 16-osios Akto signataro, Lietuvos Tarybos nario, Vytauto Didžiojo universiteto ir Vilniaus universiteto rektoriaus Mykolo Biržiškos (1882–1964), Kauno universiteto mokslinės bibliotekos įkūrėjo, Kauno ir Vilniaus universitetų bibliotekų direktoriaus, bibliografo ir kultūros istoriko, „Lietuviškosios enciklopedijos“ redaktoriaus, profesoriaus Vaclovo Biržiškos (1884–1956) ir matematiko, Kauno ir Vilniaus universitetų profesoriaus Viktoro Biržiškos (1886–1964) vertingi 1944–1964 m. išeivijoje sukaupti dokumentai, rankraščiai, korespondencija, svarbiausi leidiniai ir publikacijos saugomi VU bibliotekos Rankraščių skyriuje F314 fonde. Taip pat saugomi M. Biržiškos apdovanojimas – Gedimino 3 laipsnio ordinas – ir Viktoro Biržiškos asmeniniai daiktai28

dukrosSignataras Mykolas Biržiška ir Bronislava Šėmytė turėjo dvi dukras keramikę grafikę JAV lietuvių visuomenės veikėją Mariją, gimusią 1908 m. vasario mėn. 28 d. Vilniuje ir vėliau ištekėjusią už Stasio Žakevičiaus –Žymanto (1908-1973) bei muzikę Oną (Anulę), gimusią 1909 m. rugsėjo mėn. 24 d., susituokusią su Kaziu Barausku (1909-1955).

Marija Žakevičienė -Žymantienė mirė 1997 m. vasario mėn. 28 d. Palaidota JAV, Los Andžele, Kalvarijos kapinėse. Ona Barauskienė mirė 1998 m. liepos mėn. 31 d. Jos vaikai: Venta Barauskaitė-Leon, Vytas Barauskas bei Danutė Barauskaitė-Mažeikienė. Jie patys ir palikuonys gyvena JAV.


Šaltiniai


1 1.
1A 1A.
5 2.
3 3.
9 4.
10 5.
10 6.
7 7.

atestatas 8.
diplomas 9.
patvirtinimas 10.

Vertimai:

1.  Signataro Mykolo Biržiškos krikšto metrikai, Viekšnių Šv.Jono Krikštytojo Romos katalikų bažnyčia

1882 m. rugpjūčio mėn. 29 d. Viekšnių bažnyčioje kunigas vikaras Aleksandras Valavičius pakrikštijo  kūdikį vardu Mykolas (originale-Михаил) tėvų bajorų teisėtų sutuoktinių Antano ir Elžbietos Radzevičiūtės Biržiškų (originale -Антона и Елизаветы урожденной Радзевивич Биржишков) sūnų, gimusį 1882 metų rugpjūčio 12 d. Viekšniuose. Krikšto tėvai - bajorai Adomas Daugirdas ir Rožė, Zenono Radzevičiaus žmona.

Vertimas iš rusų kalbos.
LVIA, F.1382, Ap.1, B.11, L.122. Įrašo nr. 184.

1A. Signataro Mykolo Biržiškos ir Bronislavos Šėmytės santuokos  metrikai.Maskvos Šv.Petro ir Povilo Romos katalikų bažnyčia.

1907 m.gegužės mėn. 20 d.Maskvos Šv. Petro ir Povilo Romos katalikų bažnyčioje kunigas Aleksandras Juodvalkis sutuokė 24 metų bajorą Mykolą Biržišką (originale- Михаила Биржишко), kurio tėvai Antanas Biržiška ir Elžbieta, iki santuokos Rodzevičiūtė ir 27 metų miestietę Bronislavą Šėmytę (originale-Брониславой Шемис) , kurios tėvai Adomas Šėmys ir Ona, iki santuokos Sarneckytė. Liudijo-Augustinas Janulaitis, Zbignevas Podgurskis.

Prasminis vertimas iš rusų kalbos.
Sankt Peterburgo valstybinis istorijos archyvas, F.2292, Ap.1, B.159, L.135 v. Įrašas 73.

2. Signataro tėvo Antano Biržiškos mirties metrikai, Viekšnių  Šv. Jono Krikštytojo RKB.

1922 m. spalio 21 d.  Viekšnių miestelyje mirė Antanas, sūnus Leonardo, Biržiška nuo anginos, aprūpintas Šv. sakramentais. Viekšnių valsčiaus gydytojas 67 metų šios parapijos. Liko žmona Elžbieta Radzevičiūtė, sūnūs Mykolas, Vaclovas ir Viktoras. Klebono I. Valio–Gudavičiaus 1922 metų lapkričio 3 d. palaidotas Viekšnių parapijos kapinėse                          

LVIA,F.669,Ap.8,B.189, Viekšnių Rkb. įrašas 37.

3. Signataro mamos Elžbietos Juzefos  Radzevičiūtės krikšto metrikai, Vadaktų Šv. Agotos Romos katalikų filijinė bažnyčia.

1858 m. kovo mėn. 18 d. Vadaktų Romos katalikų filijinėje  bažnyčioje kunigas Jonas Bubliauskas pakrikštijo 1858 m. kovo mėn. 10 d.Vadaktų vienkiemyje (мыза) gimusį  moteriškos lyties kūdikį, suteikdamas vardus Elžbieta Juzefa (originale-Ельжбета Иозефа). Tėvai bajorai: kolegijos sekretorius ir kavalierius Zenonnas ir Rožė iki santuokos Kordzikauskaitė, Radzevičiai (orginale-Зенонa и Рози из Кордзиковских, Радзевичов) teisėti sutuoktiniai. Krikšto tėvai: bajorai Rapolas Landzbergis su našle Antanina Daunoravičiene, dalyvavo bajoras Antanas Radzevičius su Emerika Dolubauskaite.

Prasminis vertimas iš rusų kalbos.
LVIA, F.669, Ap.1, B.1278, L.3123, įrašas 15.

4. Signataro senelio Leonardo Biržiškos ir Anatolijos Skinderytės santuokos metrikai, Šilalės Šv.Pranciškaus Asyžiečio Romos katalikų bažnyčia.

1842 m.rugsėjo mėn. 13 d. Šilalės Romos katalikų bažnyčioje kunigas vikaras Feliksas Lenkauskas sutuokė 32 metų jaunuolį bajorą Leonardą Biržišką (originale- Leonarda Birzyszki) -bajorų Bonaventūro ir Kunigundos , iki santuokos Rimkevičiūtė, Biržiškų sūnų ir  19 metų panelę Anatoliją Skinderytę (originale Anotolią Skinderowną) bajorų Petro ir Viktorijos, iki santuokos Rimkevičiūtė, Skinderių  dukrą, visi iš Pailgočio akalicos. Liudijo: bajoras Konstantinas Skinderis, Pranciškus Savickis, Edvardas Butkevičius.

Prasminis vertimas iš lenkų kalbos.
LVIA,F.669. Ap.1, B.971, L.727, įrašas 13.

5. Signataro senelio Leonardo Biržiškos  krikšto  metrikai, Šilalės Šv.Pranciškaus Asyžiečio Romos katalikų banyčia

1809 m. lapkričio 17 d.Šilalės Romos katalikų bažnyčios  kunigas Jonas Jurevičius Šilalės bažnyčioje pakrikštijo gimusį kudikį Leonardą (Leonardum), kurio tėvai bajorai Bonaventūras Biržiška (oiginale-Bonaventura Birzyszko) ir Kunegunda Rimkevičiūtė (originale-Cunigunda Rymkiewiczowna) iš Pailgočio akalicos, Šilalės parapijos. Krikštatėviai: Felicijonas Šlapavičius iš Žvingių parapijos Keberkščių kaimo  ir Skolastika Macevičienė iš Pailgočio Šilalės parapijos.

Vertimas iš lotynų kalbos.
LVIA, F.669, Ap.1, B.2174, L. 103

6. Signataro prosenelio Bonaventūro Biržiškos  krikšto metrikų Žemaičių Romos katalikų vyskupystės konsistorijoje 1841-06-30 patvirtintas nuorašas.

1783 metų liepos 12 d. [Raseinių Romos katalikų bažnyčios] kunigas Hiacintas Pliuškevičius pakrikštijo kūdikį vadu Bonaventūras. Jo tėvai teisėti sutuoktiniai Antanas ir Judita Valavičiūtė Biržiškos, bajorai iš Mikniškės. Krikštatėviai Francas Fišeris ir Sofija Tamoševičiūtė.

Vertimas iš rusų kalbos.
RVIA, F.1343, Ap.17, B.3659, L.29/46.

7. Bonaventūros Biržiškos mirties metrikai, 1822 m. Šilalės Šv.Pranciškaus Asyžiečio Rkb.

1822 m. spalio mėn. 28 d. Pailgotyje mirė 45 metų Bonaventūra Biržiška (originale-Bonawentura Birzyszko), palikęs žmoną Kunigundą.Suteiktas Švč.Sakramentas. Palaidotas Šilalės parapijos kapinėse.

Vertimas iš lotynų kalbos.
LVIA, F.669, Ap.1, B.664, L.579.

8. Mykolo Biržiškos Šiaulių gimnazijos baigimo atestatas. Rusijos valstybinis istorijos archyvas Maskvoje, F.418 (Maskvos Imperatoriškasis Universitetas), Ap.315, B.72 (M.Biržiškos studijų byla ), L.27

9. M.Biržiškos Maskvos Universiteto baigimo diplomas, 1907 m. Rusijos valstybinis istorijos archyvas Maskvoje, F.418, Ap.315, B.72, L.3

10. Bajorystes patvirtinimas konkrečiai Mykolui Birziskai. Rusijos valstybinis istorijos archyvas Maskvoje, F.418, Ap.315, B.72, L.30

Literatūra ir šaltiniai:

  1. LVIA (Lietuvos valstybės istorijos archyvas), F. 1382 (Viekšnių Rkb.). Ap.1, B.11, L.122. Įrašo nr. 184.
  2. https://www.findagrave.com/memorial/63935946/mykolas-birziska
  3. https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vilniuje-perlaidoti-signataro-birziskos-palaikai.d?id=78544451.
  4. Biržiška, Mykolas. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose: (iš 1882–1901 m. atsiminimų, pasakojimų ir raštų). Kaunas, 1938. XII, L.1.
  5. Ten pat.
  6. https://www.lzinios.lt/signataru-dnr/signataro-mykolo-birziskos-artimuosius-gniuzde-paslaptingos-mirtys/269036
  7. RVIA (Rusijos valstybės istorijos archyvas S.Peterburge), F.1343 (Rusijos Senato Heroldijos departamentas), Ap.17, B.3659.
  8. LVIA F.1382, Ap.1, B.11, L.240, įrašas 297;  B.14, L.47, įrašas 85.
  9. Iš susirašinėjimo su Danute Barauskaite Mažeikiene socialiniame tinkle „Facebook“. Susirašinėjimas vyko 2018-12-28.
  10. LVIA, F.669, Ap.8, B.189, Viekšnių  Rkb., įrašas 37.
  11. Pšibilskis, Vygintas Bronius. Mykolas Biržiška: patrioto, mokslininko, kultūrininko gyvenimo ir veiklos pėdsakai: monografija. Vilnius, 2009. p. 34
  12. LVIA. F.669, Ap.1, B.1278, L.3123 įrašas 15.
  13. LVIA, F.669, Ap.1, B.2174, lapas 103.
  14. https://www.geni.com/people/Leonardas-Bir%C5%BEi%C5%A1ka/6000000000844674155
  15. RVIA, F.1343 (Rusijos Senato Heroldijos departamentas), Aprašas 17, B.3659, L.36.
  16. Ten pat. l.42.
  17. Ten pat. l.29.
  18. Ten pat, l.29.
  19. Blaszczyk, Grzegorz. Herbarz szlachty žmudzkiej, Warszawa, wyd,DIG, 2015,T.1,l.197-202
  20. Pšibilskis, Vygintas Bronius. Mykolas Biržiška: patrioto, mokslininko, kultūrininko gyvenimo ir veiklos pėdsakai: monografija. Vilnius, 2009. L. 28.
  21. Blaszczyk, Grzegorz. Herbarz szlachty žmudzkiej, Warszawa, wyd,DIG, 2015,T.1,l.198.
  22. Ten pat, l.198.
  23. Pšibilskis, Vygintas Bronius. Mykolas Biržiška: patrioto, mokslininko, kultūrininko gyvenimo ir veiklos pėdsakai: monografija. Vilnius, 2009. p. 29
  24. Ten pat, l.30.
  25. LVIA, F.669 ,Ap.1, B.664, L.579.
  26. Pšibilskis, Vygintas Bronius. Mykolas Biržiška: patrioto, mokslininko, kultūrininko gyvenimo ir veiklos pėdsakai: monografija. Vilnius, 2009. p. 31
  27. LVIA,F.669, Ap.1, B.971, L.727, įrašas 14.
  28. http://mokslolietuva.lt/2012/03/broliai-birziskos-patys-kile-ir-tauta-kele/