Jonas Smilgevičius

Tyrinėjo LGHD narė © Sigita Gasparavičienė, genealoginę schemą maketavo ir puslapį parengė © Audronė Musteikienė.
© Visos teisės saugomos. Bet koks šios medžiagos platinimas be raštiško autorių sutikimo ir LGHD leidimo yra draudžiamas.


Signataras Jonas Smilgevičius (1870-1942) – ekonomistas, agronomas, lietuviško verslo pradininkas, bankininkas. Skirtingai nuo kitų signatarų, mažai reiškėsi spaudoje ir politikoje, nerašė knygų ir nepaliko atsiminimų. Tai buvo ne rašto, bet veiklos ir verslo žmogus. Gal todėl jo pažiūroms ir darbams skirti moksliniai darbai dar laukia savo eilės.

      Gimė 1870 m. vasario mėn. 12 d. (pagal tuo metu galiojusį Julijaus kalendorių -1870 m. sausio mėn. 30 d. 1 ) smilgeviciusTelšių apskrities Alsėdžių valsčiaus Šonių kaime stambaus ūkininko šeimoje. Buvo penktas vaikas šeimoje, dvi seserys mirė dar iki jam gimstant. Šonių kaime gimė net dvylika Mykolo ir Uršulės Smilgevičių vaikų. Be vyriausiojo Jono, išgyveno septyni: Ona Smilingytė (1867-?), agronomas Juozapas Smilgevičius (1873-1956, mirė tremtyje Sibire) -1905 m.gruodžio mėn.4-5 d. Didžiojo Vilniaus Seimo dalyvis, Barbora Smilingytė-Lapinskienė (1876-1964), Domicelė Smilgevičiūtė-Kenstavičienė (1878-1965), Kotryna Smilgevičiūtė-Liaugaudienė (1882?-1966), Pranciškus Smilgevičius (1882-1922), Petronėlė Smilingytė-Niuniavičienė (1883-1980).

1870 m. sausio mėn 30 d. Alsėdžių RKB. rusų kalba rašytuose  krikšto metrikuose būsimojo signataro Jono Smilgevičiaus  tėvai Mykolas ir Uršulė, iki santuokos Ivanauskaitė,  identifikuojami kaip Smilingiai (originale- Михаила и Уршули з Ивановских Смилингев). Pavardė galutinai nusistovėjo tik po 1889 m. rugpjūčio mėn. 24 d. Žemaičių (Telšių) vyskupijos konsistorijos sprendimo, kai, matyt Jonui stojant į gimnaziją, krikšto metrikuose   jo tėvo  Mykolo pavardė buvo ištaisyta iš Smilingio į Smilgevičiaus pavardę 1 .   O iki to laiko net trijų šios šeimos kartų  atstovų Lieplaukės ir Alsėdžių  Romos katalikų bažnyčių metrikuose   lotynų, lenkų ir rusų kalbomis skaitome   abu  šios šeimos pavardės variantus,  vienur jie Smilingiai, kitur – Smilgevičiai 2 .

Būsimasis signataras iki 1893 m. mokėsi Mintaujos ir Liepojos gimnazijose, vėliau studijavo ekonomiką ir agronomiją Karaliaučiaus ir Berlyno universitetuose, reiškėsi ir lietuviškoje spaudoje. Tilžėje išleido pirmuosius vadovėlius lietuvių kalba, kuriuose skatino lietuvių ūkininkų verslumą, pienininkystės vystymą.

      1899 m. baigęs mokslus trejus metus dirbo Sankt Peterburge Žemdirbystės ir valstybės turtų ministerijos Žemdirbystės departamento pienininkystės instruktoriumi Mogiliovo gubernijai 3 , dėstė Sant Peterburgo privačioje žemės ūkio mokykloje. 1902-1905 m. tapo Endrikavo dvaro Žemaitijoje savininku (išparceliuotas 1926 m.) 4 . Vėliau dirbo Lenkijoje švediškos pieno perdirbimo technikos prekybos įmonių tinklo “Alfa Nobel” Varšuvos skyriaus vedėju 5 , dalyvavo Varšuvos lietuvių organizacijų veikloje.

      Dar dirbdamas Varšuvoje, susipažino su turtingų žemaičių bajorų Lauryno Kazimiero ir Elenos Bucevičių dukra Stefanija (1877-1941). Susituokė 1905 m. Palangoje.6   Vyriausieji jų vaikai – dvi dukterys ir vienintelis sūnus Kazimieras gimė Varšuvoje, trys jauniausios dukros - jau Lietuvoje Užventyje.

1909 m. vasario mėn.24 d. Stefanija Smilgevičienė pas Gardino notarą Basniną iš kunigaikščio Vladislovo Druckio-Liubeckio už 6 tūkst. caro rublių pirko nugyventą ir praskolintą Užvenčio dvarą su 1328 dešimtinių žemės 7 . Taigi Užvenčio dvaro savininku de jure buvo ne Jonas Smilgevičius, o jo žmona.

      1911 m. pabaigoje, šeimai persikėlus į Vilnių, Jonas Smilgevičius toliau aktyviai reiškėsi lietuvių organizacijų veikloje ir ypač daug pasidarbavo steigiant pirmąsias lietuviško kapitalo akcines bendroves. Nusipirko bebankrutuojančią metalo dirbinių gamyklą “Vilija” Vilniuje ir ją prikėlė naujam gyvenimui. Vokiečiams užėmus Vilnių, toliau šeimininkavo savo dvaruose Žemaitijoje.

Pranciškus      1917 m. vasarą kartu su iš emigracijos JAV (iš Valparaiso, Indianos valstija) grįžusiu ir Laumakių dvarą Kuršėnų valsčiuje nuomojusiu jauniausiuoju broliu Pranciškumi (1882-1922) tapo aktyviais Lietuvių atstovų konferencijos (1917 m. rugsėjo 18- 22 d.) organizatoriais Telšių ir Šiaulių apskrityse. Vyriausiasis Jonas Lietuvių Konferencijos buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą, turėjusią paruošti sąlygas Vasario 16-sios aktui paskelbti ir Lietuvos valstybei atkurti.8

      Po Nepriklausomybės paskelbimo iki 1920 m. J.Smilgevičius toliau dalyvavo Lietuvos Tarybos veikloje. 1921 m. buvo vienu iš Lietuvos kredito banko steigėjų, 1925 m. išrinktas į Lietuvos banko Tarybą. Tačiau iš aktyvios politikos pasitraukė ir pasišventė tikrajam savo pašaukimui-ūkinei veiklai ir verslui, kur jam nebuvo lygių. Jo kartu su žmona valdomas ir modernizuojamas Užvenčio dvaras per keliasdešimt metų tapo pavyzdiniu Lietuvos ūkiu 9 .

 

1928 m. kovo 14 d. J.Smilgevičiaus laiškas Ministrų kabineto pirmininkui A.Voldemarui dėl numatomos Užvenčio dvaro parceliacijos. Laiške aprašo savo darbus modernizuojant dvaro ūkį, kukliai užsimena apie savo nuopelnus Lietuvos Nepriklausomybės atkūrime 1918 m. Šaltinis- CVA, F.1248, Ap.2, B.2075.


     Išaugino šešis vaikus: Antaniną Urbienę (1909-1964), Janiną Petrušienę (1910-2010), Kazimierą Smilgevičių (1910-1993), Oną Žolynienę (1913-2007), Birutę Kristiną Seniulienę (1916-2004), Eleną Gražiną Mikinienę (1919-2010). Iš jų ryškiausias sūnus Kazimieras (1910-1993), Kauno „auksinio“ jaunimo atstovas, Valstybės teatro orkestro muzikantas - pianistas 10 , muziko karjerą tęsęs ir emigracijoje.

kapas

1940 m. pabaigoje Jonas Smilgevičius lydėjo žmoną Stefaniją gydytis į Vokietiją. Tačiau Soldau (dabar- Dzialdowo, Lenkija) miestelyje 1941 m. sausio mėn.11 d. jai mirus, į vokiečių užimtą Užventį nebegrįžo. Jonas Smilgevičius mirė Kaune ir 1942 m. rugsėjo mėn.27d. palaidotas Užventyje kapinių koplyčios rūsyje. 1998 m. jo palaikai perlaidoti Užvenčio kapinėse. Nekrologas laikraštyje.“Į laisvę“,1942-09-29, Nr.227.

      Jo vaikai po 1944 m. pasitraukė į Vakarus: dukros gyveno JAV ir Vokietijoje, sūnus Kazimieras - Kanadoje. Visi jau mirę, tačiau jų palikuonys savo prosenelio darbų neužmiršo. Tą liudija po Nepriklausomybės atkūrimo J.Smilgevičiaus vaikų ir anūkų įkurta stipendija gabiausiems Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto studentams.

      Jono Smilgevičiaus jauniausiojo brolio Pranciškaus (1882-1922) šeima, sūnus inžinierius Jurgis (1919-2006) ir dukra dailininkė Irena (g.1920), gimė užsienyje, JAV. Australijoje gyvena ir jų palikuonys 11 .

      Nemažai signatarui J.Smilgevičiui skirtų populiarių publikacijų yra centrinėje ir rajoninėje spaudoje bei internetiniuose portaluose, įvairiuose proginiuose leidiniuose, kur dažnai aprašoma ir jo šeima. Duomenų galima rasti ir pasauliniuose genealoginiuose portaluose Geni.com, MyHeritage.com. Dažniausiai tai šeimos narių ar artimųjų surinkta informacija, faktai iš įv.enciklopedinio pobūdžio žinynų, populiarių publikacijų, t.y. antriniai nedokumentuoti duomenys. Tokių straipsnių ir TV laidų ypač plūstelėjo Valstybės atkūrimo 100-mečio proga 12 .

     Vieno iš šeimos atstovų Aloyzo Smilgevičiaus kruopščiai sudarytas ir grafiškai apipavidalintas Smilgevičių genealoginis medis yra eksponuojamas Užvenčio kraštotyros muziejuje. Jo vešliose šakose ir šakelėse pavaizduoti apie du šimtai signataro senelio Jurgio Smilgevičiaus palikuonių, ir tie, kurių jau nebėra, ir dabar tebegyvenantys.

     Minėtuose portaluose ir medijoje dažnai pabrėžiama bajoriška Jono Smilgevičiaus kilmė. Tačiau negausiame signataro rašytiniame palikime neradau jokių užuominų, kad jis kada nors save būtų kildinęs iš Lietuvos bajorijos. Abejonių nekelia, tik tai, kad kilmingųjų luomui priklausė signataro žmonos Stefanijos Bucevičiūtės šeima.

     Ieškant įrodymų buvo peržiūrėta Lietuvos valstybės istorijos archyve saugoma Lietuvos bajorijos istorinė-genealoginė archyvinė medžiaga, tikrinti ir Rusijos valstybės istorijos archyve Sankt Peterburge esantys Heroldijos departamento fondo (F.1343) Lietuvos bajorijos dokumentų kompleksai. Ir tikrai, bajorai Smilgevičiai yra žinomi Lietuvos istorijoje. Jie valdė žemes bei dvarus įvairiose Lietuvos vietose, kai kurie net ir Lieplaukės bei Alsėdžių apylinkėse. Deja, jų giminystė su Jono Smilgevičiaus šeima nepasitvirtino.

     Sudarinėjant genealoginį medį remtasi Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomais Telšių (Žemaičių) RK vyskupijos konsistorijos archyvinio fondo Alsėdžių RKB 1798-1940 m. metrikais, Lieplaukės, Kantaučių, Palangos, Užvenčio Romos katalikų bažnyčių metrikinių įrašų kolekcijomis. Kai kurios yra suskaitmenintos portale Epaveldas.lt

     Tikrinta ir Vilniaus Žemės banko archyviniame fonde saugoma Užvenčio dvaro byla. Centriniame valstybės archyve tyrinėti LR Žemės reformos departamento archyviniai fondai. Lietuvos literatūros ir meno archyve - Valstybės teatro archyvo dokumentai.

     Keturių signataro šeimos kartų atstovai, kaip jie bebūtų įvardinti - Smilingiais ar Smilgevičiais, beveik visuose išlikusiuose 1796-1918 m. laikotarpio Lieplaukės ir Alsėdžių RK bažnyčių krikšto, santuokų ir mirčių metrikiniuose įrašuose ir netgi pačio signataro Jono Smilgevičiaus santuokos metrikuose nurodomi valstiečiais.

     Seniausias dokumentas, kuriuo pasiremdami galime pradėti ryškiau brėžti dokumentuotą Smilgevičių genealogijos liniją yra lakoniški Lieplaukės RK bažnyčioje 1796 m. spalio mėn. 25 d. lotynų kalba surašyti santuokos metrikai apie tai, kad iš Kulių parapijos Mostaičių kaimo kilęs Jurgis Smilingi(a)s, gavęs Alsėdžių klebono F.Kiaunarskio dispensą, atleidusį nuo būtinų formalumų gimtojoje parapijoje, vedė merginą Kristiną Pupševičiūtę iš Lieplaukės miestelio 12 . Jaunuoliai pradžioje įsikūrė Lieplaukėje, kur gimė trys vaikai, antrasis buvo Jurgis Smilingis, gimęs 1804 m. balandžio mėn.23 d. Apie 1806 m. jauna šeima persikėlė į Brazdeikių kaimą, kur pasaulį išvydo dar trys vaikai.

     Kristina Smilingienė mirė 1811 m. balandžio mėn. 13 d., matyt, nuo pogimdiminių komplikacijų, sulaukusi tik 35 metų13 . Netrukus t.y. tų pačių metų liepos mėn. 18 d. Alsėdžių bažnyčioje našlys vedė 26 metų merginą Kotryną Untulytę iš Jonikų kaimo. Ji jam pagimdė dar keturiolika vaikų. Visi jie gimė Brazdeikių kaime, buvo krikštijami Lieplaukės bažnyčioje. Išgyveno tik du. Vaikų krikšto ir mirties metrikiniuose įrašuose tėvo Jurgio pavardė nurodoma ir kaip Smilingis, ir kaip Smilgevičius 14 .

    Jurgis mirė 1833 m. sausio mėn.7 d. nuo karštinės, būdamas apie 60 metų. Mirties metrikuose įvardijamas ne Smilingio, bet Smilgevičiaus pavarde. Iš dvidešimt dviejų abiejų žmonų jam pagimdytų vaikų iki 1833 m. gyvi liko tik trys sūnūs ir dukra. Našlė Kotryna Untulytė-Smilgevičienė mirė 1860 m. lapkričio mėn. 18 d. Brazdeikiuose posūnio Jurgio šeimoje, pergyvenusi visus keturiolika savo vaikų.

    1831 m. vasario mėn. 17 d., sulaukęs 27 metų, antrasis sūnus Jurgis Kantaučių Romos katalikų bažnyčioje susituokė su 21 metų mergina Felicijona Buivydaite iš Žvirždalių kaimo – Juozapo ir Petronėlės, iki santuokos Chlevinskaitė, Buivydų dukra 15 . Santuokos metrikiniame įraše jaunikis - Jurgis Smilgevičius. Po vestuvių šeima grįžo į Brazdeikius. Čia gimė dvylika vaikų, išgyveno septyni. Felicijona mirė 1876 m. spalio mėn. 24 d. Brazdeikių kaime. Įraše nurodoma, kad ji buvo 70 metų našlė, palikusi septynis vaikus. Įvardijama kaip Felicijona Smilingienė 16 . Jurgio Smilingio arba Smilgevičiaus mirties įrašo rasti nepavyko.

    Penktasis 1840 m. rugsėjo mėn. 22 d. Brazdeikiuose gimęs Jurgio ir Felicijonos Smilgevičių vaikas 21 metų Mykolas Smilgevičius 1861 m. Alsėdžių Rk bažnyčioje susituokė su turtingų Lizdenių kaimo valstiečių Pranciškaus ir Barboros, iki santuokos Juškaitė, Ivanauskų 20 - mete dukra Uršule Ivanauskaite 17 . Į Šonius Mykolas Smilgevičius atėjo užkuriu. Matyt, buvo geras ūkininkas, XX a. pr. jo ūkis Šoniuose išsiplėtė iki 98 hektarų . Buvo tikras lietuvybės propaguotojas, patriotas. Visa tai perdavė ir savo trim sūnums. .

    Uršulė Ivanauskaitė - Smilgevičienė mirė 1901 m. lapkričio mėn. 21 d. nuo astmos, būdama 61 metų 18 . Palaidota Alsėdžių parapijos kapinėse. Tėvas Mykolas Smilgevičius mirė 1922 m. gruodžio mėn. 9 d., sulaukęs 83 metų 19 , spėjęs padidžiaugti savo sūnų Jono ir Juozapo sėkme. Palaidotas prie žmonos Alsėdžių parapijos kapinėse. Smilgevičių sodyba Šonių kaime neišliko. Jos vietoje dabar pastatytas paminklinis akmuo su lenta.

 

Metrikiniai įrašai, vertimai, genealoginė schema

Metrikai (1-6)

1.  Signataro prosenelių Jurgio Smilingo ir Kristinos Pupševičiūtės santuoka 1796 m. Lieplaukės Šv.Jurgio Romos katalikų filijinė bažnyčia
1796 m. spalio mėn.25 d. be privalomų   trijų užsakų ir neradęs kliūčių, aš , kunigas Fortunatas Kiaunarskis Alsėdžių Romos katalikų parapijos Lieplaukės filijinėje bažnyčioje, gavęs parapijos klebono leidimą, šventųjų mišių metu iškilmingai sutuokiau jaunuolį Jurgį Smilingą (originale-Georgium Smyling) iš Kulių parapijos  Mostaičių kaimo ir Kristiną Pupševičiūtę (originale-Christinam Pupszewiczowna) iš Alsėdžių parapijos Lieplaukės miestelio. Liudijo-Kazimieras Smilingas iš Berkinėnų, Kazimieras Smilingas iš Brezgių ir Jurgis Kungevičius iš Lieplaukės.
Prasminis vertimas iš lotynų kalbos.
LVIA F.1479, Ap.1, B.5, L.28v, 1777-1821 m.  santuokų metrikai
2.  Signataro prosenelės Kristinos Smilingienės mirties metrika, 1811 m. Lieplaukės Šv.Jurgio Romos katalikų filijinė bažnyčia.
1811 m.balandžio mėnesio 13d. Alsėdžių parapijos Brazdeikių kaime mirė 35 metų Kristina Smilingienė (Christina Smilingowa) Jurgio Smilingo (originale-Georgium Smiling) sutuoktinė. Suteiktas  paskutinis patepimas. Palaidota parapijos kapinėse.
Prasminis vertimas iš lotynų kalbos
LVIA F.1479, Ap.1, B.4, L.57v. 1765-1821 m. mirties metrikai.
3.  Signataro prosenelio Jurgio Smilgevičiaus mirties metrika, 1833 m. Lieplaukės Šv.Jurgio Romos katalikų filijinė bažnyčia
1833 m.sausio mėn.7d. Alsėdžių parapijos Brazdeikių kaime  nuo karštinės mirė apie 60 metų amžiaus Alsėdžių parapijietis valstietis Jurgis Smilgevičius (originale-Jerzy Smilgiewicz) našle likusios Kotrynos, iki santuokos Untulytė vyras, buvo suteiktas Švč.Sakramentas. Liko trys sūnūs –Andrius, Jurgis  ir Pranciškus bei viena dukra.
Jo kūną Telšių klebonas Rev.Bonaventūras Gaudiešius šių metų sausio mėnesio 9d. palaidojo Lieplaukės filijos kapinėse už miestelio.
Prasminis vertimas iš lenkų kalbos.
LVIA F.669 (Telšių (Žemaičių) Romos katalikų vyskupystės konsistorija), Ap.1, B. 1833 m. Lieplaukės Šv.Jurgio Romos katalikų filijinės bažnyčios mirties metrikos. įrašas 3.
4.  Signataro senelio Jurgio, Jurgio Smilingo ir Kristinos Pupševičiūtės sūnaus  krikšto metrika, 1804 m. Lieplaukės Šv.Jurgio  Romos katalikų filijinė bažnyčia
Dievo metais 1804 balandžio mėnesio 23 d. aš, Kenstaičių kunigas altarista Juozapas Rozgevičius pakrikštijau kūdikį  vardu Jurgis (originale-Georgium), kuris gimė šiandieną teisėtiems sutuoktiniams –tėvui- Jurgiui Smilingui (originale-Georgium Smyling), motinai- Kristinai Pupševičiūtei (originale-Chrystina Pupszewiczowna) iš Lieplaukės miestelio. Krikšto tėvai-Jurgis Petreika iš Vitkaičių kaimo su Domicele Smilingaite (Domitila Smilingowna) iš Ryškėnų kaimo. Alsėdžių parapija.
Prasminis vertimas iš lotynų kalbos.
LVIA F.1479, Ap.1, B.6, L.93-1874-1807 m. krikšto metrikai.
5.  Signataro senelės Felicijonos Buividaitės krikšto metrika, 1808 m. Kantaučių Švč.Mergelės Marijos  Nekalto prasidėjimo Romos katalikų parapijos bažnyčia.
1808 m.spalio mėn. 18 d. aš, vikaras S.Pioras pakrikštijau kūdikį vardu Felicijona, kuri gimė šiandien  teisėtiems sutuoktiniams- tėvui -Juozapui Buividui (originale-Josepho Buywid), motinai –Petronėlei Chlevinskaitei (originale-Petronillam Chlewinska) iš Žvirzdalių kaimo. Krikšto tėvai- Juozapas Kunickas su Agota Chlevinska iš Kantaučių miestelio.
Vertimas iš lotynų kalbos.
LVIA F.1825, Ap.1, B.7, L.22v- 1805-1817 m. krikšto metrikai
6.  Signataro senelių Jurgio Smilgevičiaus ir Felicijonos Buividaitės santuokos metrika, 1831 m. Kantaučių Švč.Mergelės Nekalto prasidėjimo  Romos katalikų parapijos bažnyčia.
1831 m.vasario mėn.7d. Kantaučių Romos katalikų bažnyčioje šios bažnyčios kunigas altarista Rev.Tomas Bogušas po triskart paskelbtų užsakų , atlikęs raštišką apklausą, neradęs kliūčių santuokai ir abiem išreiškus sutikimą, iškilmingai palaimino santuokos ryšį tarp 27 metų valstiečio  Jurgio Smilgevičiaus (originale-Jerzego Smilgiewicza) iš Alsėdžių parapijos (valstiečių teisėtų sutuoktinių Jurgio ir Kristinos, iki santuokos Pupšytė, Smilgevičių sūnaus) ir 21 metų mergelės Felicijonos Buivydaitės (originale-Felicyana Buywidowna)   iš Kantaučių parapijos (valstiečių teisėtų sutuoktinių  Juozapo Buivydo ir Petronėlės, iki santuokos Chlevinskaitė dukters). Liudijo Vincentas Bladzis, Jonas Buividas ir Laurynas Surblys.
Prasminis vertimas iš lenkų kalbos
LVIA F.1825, Ap.1, B.12, L.9, įrašas 6-1828-1834 m. santuokos metrikai

7.  Signataro senelės Felicijonos Smilingienės mirties metrika, 1876 m. Lieplaukės Šv.Jurgio Romos katalikų filijinė bažnyčia
1876 m.spalio mėn.24 d.Brazdeikių kaime nuo seno amžiaus mirė 70 metų valstietė Felicijona iš Buivydų, Jurgio Smilingio našlė. Suteiktas Švč.Sakramentas.
 Liko vaikai-Dominykas, Petras, Mykolas, Jonas, Ignotas, Petronėlė ir Kotryna.Trečią dieną po mirties kunigo Albino  Franevičiaus palaidota Lieplaukės kapinėse.
Prasminis vertimas iš rusų kalbos
LVIA  F.1479, Ap.1, B.19, L.43v-1869-1896 m. mirties metrikai
8.  Signataro tėvo Mykolo Smilgevičiaus krikšto metrika, 1840 m. Lieplaukės Šv.Jurgio filijinė Romos katalikų bažnyčia.
1840 m.rugpjūčio mėn.22 d.Lieplaukės Romos katalikų filijinėje bažnyčioje kunigas Motiejus Marcijonas vandeniu ir šv.aliejais pakrikštijo kūdikį vardu Mykolas (originale-Michal), kuris gimė 1840 m. rugpjūčio mėn.22d. Alsėdžių parapijos Brazdeikių  kaime  teisėtiems sutuoktiniams valstiečiams Jurgiui ir Felicijonai, iki santuokos Buividaitė, Smilgevičiams (originale-Jerzego i Felicyany z Buywidow, Smilgiewiczow). Krikšto tėvai-valstietis Dominykas Pratusas su Domicele Pupševičiūte.
Prasminis vertimas iš lenkų kalbos.
LVIA  F.1479, Ap.1, B.14, L.53v. įrašas 62-1835-1847 m. krikšto metrikai
9.  Signataro tėvų Mykolo Smilgevičiaus ir Uršulės Ivanauskaitės santuokos metrika, 1861m.  Alsėdžių Švč.Mergelės Marijos nekalto prasidėjimo  Romos katalikų parapijos bažnyčia.
1861 m.vasario mėn. 21d. Alsėdžių Romos katalikų parapijos bažnyčioje kunigas altarista Ignotas Bielskis po triskart skelbtų užsakų sutuokė valstietį  Lieplaukės parapijietį 22 metų Mykolą Smilgevičių (originale- Михаила Смильгевича) iš Brazdeikių kaimo –valstiečių teisėtų sutuoktinių Jurgio ir Felicijonos, iki santuokos Buividaitė, Smilgevičių sūnų ir  šios bažnyčios parapijietę 20 metų merginą Uršulę Ivanauskaitę (originale-Уршулею Ивановскою) iš Lizdenių kaimo-valstiečių Pranciškaus ir Barboros, iki santuokos Juškaitė, Ivanauskų dukrą. Liudijo-Ignotas Lukauskas, Petras Smilgevičius, Antanas Sova.
Prasminis vertimas iš rusų kalbos
LVIA   F.669, Ap.1, B.1336, L. įrašas 13.
10.  Signataro Jono Smilgevičiaus krikšto metrika, 1870 m.  Alsėdžių Švč.Mergelės Marijos Nekalto prasidėjimo Romos katalikų parapijos bažnyčia,
1870 m.sausio mėnesio 30 d.Alsėdžių Romos katalikų parapijos bažnyčioje kunigas Juozapas  Butvidas su visomis krikšto apeigomis pakrikštijo kūdikį vardu Jonas (originale-Ян), kuris gimė 1870 m.sausio mėn.30 d. šios parapijos Šonių kaime valstiečiams teisėtiems sutuoktiniams  Mykolui ir Uršulei, iki santuokos Ivanauskaitė,  Smilingiams (originale-Михаила и Уршули з Ивановских Смилингев) [(pavardė Smilingis (Смилингев) nubraukta, viršuje ištaisyta užrašant Smilgevičiams (originale-Смильгевичам-S.G]. Krikšto tėvai-valstietis Jonas Smilgevičius su Agota, Dominyko Smilingio sutuoktine.
Įrašas kairėje pusėje -Pagal 1889 m.rugpjūčio mėn.24 d.žurnalą
Prasminis vertimas iš rusų kalbos.
LVIA  F.669, Ap.16, B.16, L.57v, įrašas 5- 1870 m. krikštų metrikai.
11.  Signataro mamos Uršulės Smilgevičienės mirties metrika, 1901 m. Alsėdžių Švč.Mergelės Marijos nekalto prasidėjimo Romos katalikų parapijos bažnyčia
1901 m.lapkričio mėn.13 d.Šonių kaime nuo dusulio (astmos) mirė Alsėdžių valsčiaus ir kaimo bendruomenės valstietė Alsėdžių parapijietė apie 61 metų amžiaus Uršulė Smilgevičienė, iki santuokos Ivanauskaitė (originale -УрсулаСмильгевичиоваизИвановских) palikusi našliu Mykolą Smilgevičių. Neseniai prieš mirtį buvo atlikusi  išpažintį ir priėmusi Švč.Sakramentą. Liko sūnūs -Jonas, Juozapas, Pranciškus, dukros- Ona, Barbora, Domicelė, Kotryna ir Petronėlė.Lapkričio mėn.20 d. kunigo vikaro Vincento Ramanausko palaidota Alsėdžių parapijos kapinėse.
Prasminis vertimas iš rusų kalbos.
LVIA  F.669, Ap.16, B.156, L.140, įrašas 131.
12.  Signataro Jono Smilgevičiaus ir Stefanijos Bucevičiūtės santuokos metrika, 1905 m. Palangos Švč.Mergelės Marijos ėmimo į dangų Romos katalikų parapijos bažnyčia.
1905 m. sausio mėn.11 d. Palangos Romos katalikų parapijos bažnyčioje kunigas klebonas I.Šniukšta pagal Telšių vyskupo 1905m. sausio mėn. 8 d.dispensą Nr.27, atleidusią nuo priešantuokinių apklausų, sutuokė Alsėdžių valsčiaus valstietį Alsėdžių parapijietį  nevedusį 34 metų Joną Smilgevičių (originale-Ивана Смильгевича)-valstiečių Mykolo ir Uršulės, iki santuokos Ivanauskaitė, Smilgevičių sūnų) ir Kauno gubernijos bajoraitę Palangos parapijietę 27 metų  Stefaniją Bucevičiūtę (originale-Стефаниею Буцевич)-bajorų Lauryno Kazimiero ir Elenos, iki santuokos Jakavičiūtė, Bucevičių dukrą.
Liudijo-Stanislovas Milevičius, Viktoras Jankauskas, Julijus Undaravičius.
Prasminis vertimas iš rusų kalbos.
LVIA  F. 1861, Ap.1 ,B.4, 1905m. santuokų metrikai, įrašas 1.

Šaltiniai:

1. LVIA. F.669 (Žemaičių - Telšių RK) Vyspupystės konsistorija), Ap.16, B.16, L.57v, 1870 m.
2. LVIA. F.1479 (Lieplaukės RKB.), Ap.1, B.6,7,10,11,14,16-20, 1798m.-1860 m. krikšto metrikų įrašai
LVIA. F.669, Ap.16 (Alsėdžių dekanatas), 1865-1890m .Alsėdžių RKB. krikšto metrikai.
3. Список чинам министерства земледелия и государственных имуществ на 1900 год. , C.-Петербург, 1900,  l.81
4. CVA. F.1248 (LR Žemės reformos departamentas), Ap.2, B.2314.
5. A.Grigaravičius. Jonas Smilgevičius-kitoks signataras -“Verslo žinios”, 2018-04-28.
6. LVIA. F.1861 (Palangos RKB.), Ap.1, B.4, 1905 m. įrašas 11.
7. LVIA. F.544 (Vilniaus Žemės bankas), Ap.1, B. 14546, L.39.
8. A.Tyla. Lietuvių konferencija, jos reikšmė, anykštėnų indėlis-“Lietuvos žinios”, 2017-02-30.
9. CVA. F.1248),Ap.2.B.2075.
10. LCMA,F.84 (Valstybės teatras), Ap.3, B.685
CVA. F.931 (LR Švietimo ministerija), Ap.1, B.3327, L.1.
11. Projektas „Signatarai“. "Jonas Smilgevičius taręs politikai “ne“. Lietuvą  mylėjo ūkiškai. Teksto autorius Ugnius Antanavičius.-„15 min.“/ 2018.
Lietuvą atkūrę vyrai. Jonas Smilgevičius.-„Yra šalis“/ 2018-01-04.
M. Tamošiūnas. Signataras Jonas Smilgevičius nepasidavė esą lietuviai be stipraus kaimyno “pagalbos“neišsivers“- www..delfi.lt./ 2018-02-14.
M. Tamošiūnas. “Jonas Smilgevičius-signataras ir verslininkas reikšmingai prisidėjęs prie Lietuvos ūkio stiprėjimo “- https://lt1918.lt/straipsniai
12. LVI. F.1479 (Lieplaukės RKB.) Ap.1, B.5, L.28v.
13. Ten pat, B.4,  L.57v.
14. Ten pat, B.7, B.10, B.11-1807-1829 m. Lieplaukės RKB. krikšto metrikų knygos.
15. LVIA. F.1825 (Kantaučių RKB.) Ap.1, B.12, L.9, įrašas 6.
16. LVIA. F.1479 (Lieplaukės RKB.), Ap.1, B.19, L.43v.
17. LVIA. F.669, Ap.1, B.1336, Alsėdžių RKB.santuokos metrikai, įrašas 13.
18. LVIA. F.669, Ap.16, B.156, L.140, įrašas 131.
19. https://www.genmetrika.eu -1922 m. Alsėdžių RKB.mirties metrikai, įrašas 95.
20. Jurgio Smilgevičiaus palikuonių genealoginis medis. Užvenčio kraštotyros muziejaus rinkiniai. Sudarė ir piešė Aloyzas Smilgevičius.

 

akstyn